Ruduo dažnai vadinamas depresijų metu, kai slogias nuotaikas dar sustiprina tamsa ir šaltis. „Rudens neišvengsime, tad gal reikėtų keisti požiūrį?!“ - juokavo Vilniaus universiteto (VU) profesorė habil. dr. Danutė Gailienė.
Norvegijoje, pavyzdžiui, yra dar tamsiau ir šalčiau, tačiau savižudybių rodiklis jau seniai labai mažas. Valstybė rimtai stebi padėtį, įdiegtos veiksmingos savižudybių prevencijos programos, veikia specialios pagalbos tarnybos. Lietuvoje savižudybių skaičius tebėra didžiausias Europos Sąjungoje (ES), tačiau blogiausia, pasak suicidologės, kad nėra politinės valios imtis sistemingos prevencijos. Gal gyvenimas gerės, gal entuziastai ką nors padarys - ne valstybinis mąstymas.
Kalta krizė?
Dar vasarą skelbtais duomenimis, Europoje 2007-2009 metais padaugėjo darbingo amžiaus žmonių savižudybių. Tarp dešimties tirtų valstybių tik Austrijoje savižudybių mažėjo. Graikijoje ir Latvijoje padaugėjo 17 proc., Airijoje - 13 proc., Jungtinėje Karalystėje - 10 proc., Suomijoje - daugiau kaip 5 proc., Vengrijoje ir Lietuvoje - vos 1 procentu.
Daroma prielaida, kad savižudybių padaugėjo dėl ekonominės krizės, tačiau toks tiesmukas ryšys, pasak prof. G.Gailienės, dažniausiai labai sunkiai įrodomas, nes yra daug veiksnių. Svarbūs ir kiti krašto rodikliai, bendra atmosfera, galiausiai nuostatos bei ištekliai, skiriami pagalbai ir prevencijai.
„Pastebėta tendencija, kad savižudybių padaugėja visuomenėse po didelių pokyčių, ir nebūtinai neigiamų. Net ir ryškios permainos į gera visada išjudina visuomenę. Kai vėl nusistovi ramybė ir pusiausvyra, savižudybių pradeda mažėti,“ - kalbėjo mokslininkė.
Tarkim, taip buvo ir Lietuvoje, kai atkūrus nepriklausomybę savižudybių ėmė daugėti. Atrodytų, paradoksas, tačiau specialistai žino, kad didelių pokyčių sukrėstoje visuomenėje vyksta labai sudėtingi procesai. Savižudybių rodiklis, pasak prof. D.Gailienės, atskleidžia bendrą visuomenės sveikatą. Jei jis didelis, iš karto galima daryti išvadą, kad šalyje yra daug negerovių. Pirmiausia - daug psichosocialinio streso ir daug kenčiančių žmonių. Kitas dalykas, nėra išteklių, kas padėtų tą stresą įveikti. Trūksta pagalbos ar tarpusavio atjautos.
Lietuvoje dar iki nepriklausomybės atkūrimo buvo daug savižudybių, tačiau apie 1996 metus 100 tūkst. gyventojų teko net 46, kai ES vidurkis - 10,5 savižudybės. Vėliau savižudybių ėmė mažėti, vadinasi, bendra visuomenės savijauta gerėjo. Kita vertus, Latvijoje ir ypač Estijoje savižudybių sumažėjo gerokai daugiau. Štai Estija, kai tik atkūrė nepriklausomybę, iš karto ėmėsi psichiatrijos bei visos medicinos sistemos reformos ir kur kas ryžtingiau sprendė visuomenės sveikatos problemas.
Lietuvoje 2010 metais 100 tūkst. gyventojų teko 30 savižudybių. Sumažėjo trečdaliu - geras ženklas. Tačiau Suomijoje toks rodiklis buvo prieš 15 metų. Dabar sumažėjo iki 19 savižudybių 100 tūkst. gyventojų, nes Suomija, kaip pabrėžė suicidologijos ekspertė, yra vienas tų kraštų, kurie jau daugelį metų ypač rūpinasi savižudybių prevencija. Slovėnija taip pat ėmėsi sistemingų priemonių ir jai pavyko sumažinti nuo 30 iki 22 savižudybių 100 tūkst. gyventojų.
Prof. D.Gailienė neatmetė galimybės, kad emigracija turėjo įtakos savižudybių kreivei Lietuvoje, tačiau tokio tyrimo nėra ir galima kelti tik prielaidas. Juk žudosi daugiausia kaime. Ypač jaunesni kaimo vyrai - didžiausios rizikos grupė. Ir išvažiavo labai daug iš kaimų. Tokias prielaidas mokslininkams būtų įdomu patikrinti.
Nemorali disproporcija
“Lietuvoje padėtis tebėra bloga, bet ir pastangų labai mažai dedama, - kalbėjo Tarptautinės savižudybių tyrimo akademijos tikroji narė D.Gailienė. - Psichikos sveikatai neskiriama nei rimto dėmesio, nei išteklių. Sakyčiau, savotiška demoralizacija, kai, pavyzdžiui, Savižudybių prevencijos strategija, Psichikos sveikatos ar Vaikų psichikos sveikatos programos finansuojamos tik dešimtadaliu, nei buvo numatyta.“
Didžiausias smūgis savižudybių prevencijai ir tyrinėjimams, kaip prisiminė prof. D.Gailienė, buvo suduotas prieš porą metų, kai Lietuvą pasiekė vadinamoji Norvegijos ekonominės erdvės parama. Dėl prioritetų, kam skirti gautas lėšas, turėjo spręsti Lietuva. Suicidologijos srityje dirbantiems mokslininkams pavyko suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija, kad savižudybių prevencija būtų įtraukta į prioritetus. Nors pateikti šeši skirtingi savižudybių prevencijos projektai, nebuvo finansuotas nė vienas. Daugiau>>
Rašyti komentarą