Smurtas namuose yra viena opiausių Lietuvos visuomenės problemų. Tarp lietuvių giliai įsišaknijusi nuostata, jog smurtas šeimoje yra pateisinamas arba netgi normalus dalykas. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasarodė Anne E. Derse teigia, jog Lietuva eina teisingu keliu kovoje prieš smurtą šeimoje, tačiau norint efektyviai spręsti šią problemą, reikės visos visuomenės įsitraukimo.
- Šiuo metu Vilniuje vyksta jau penktasis žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“. Jau antrus metus iš eilės speciali programos dalis „Ekrane - moterys“ yra skirta moterų teisių, tarp jų ir smurto prieš moteris, problematikai nagrinėti. Kaip manote, ar dokumentinis kinas gali būti panaudotas kaip priemonė šviesti visuomenę apie smurtą prieš moteris?
- Manau, kad dokumentiniai filmai yra puikus būdas šviesti žmones tokia jautria tema kaip smurtas šeimoje. Viena svarbiausių sąlygų kovoje prieš šį blogį yra stiprios teisinės bazės, numatančios griežtas bausmes už tokias veikas, bei veikiančio pagalbos smurto aukoms mechanizmo sukūrimas. Vien valstybė ir jos institucijos to padaryti negali – labai svarbus yra visos visuomenės įsitraukimas, tiek nacionaliniu, tiek ir bendruomenių lygmeniu. Pirmiausia turime keisti požiūrį, jog smurto auka yra „pati kalta“ ar savo elgesiu „užsitarnavo“ smūgius. Visuomenė turi suprasti, jog smurtas šeimoje, nepaisant to, dėl ko kilo konfliktas, yra lygiai taip pat nepateisinamas kaip ir smurtas gatvėje, restorane ar kitoje viešoje vietoje. Dokumentiniai filmai mums suteikia galimybę labai aiškiai pamatyti smurto aukų išgyvenimus ir kančią. Tai padeda visuomenei suprasti, kad smurtas namuose niekada negali būti pateisinamas.
- Kaip Jungtinių Valtijų žiniasklaida vertina istorijas apie smurtą namuose? Ar galima teigti, jog vyksta diskusija apie šią opią problemą, o gal tokios istorijos retai patenka į dienraščių ir interneto portalų akiratį?
- Nors situacija JAV ir pasikeitė į gerąją pusę po to, kai 1994 metais buvo priimtas Smurto prieš moteris aktas, tačiau smurtas namuose vis dar yra opi mūsų visuomenės problema. Žiniasklaida dažnai praneša apie smurtinius nusikaltimus ir šiai temai skiria išties nemažai dėmesio. Nuo seno jos vaidmuo kovoje prieš smurtą šeimoje buvo itin svarbus – žinių pranešimai, situacijos analizė, komentarai šia tema buvo itin svarbūs atkreipiant visuomenės dėmesį į smurto namuose problemą.
- Smurtas šeimoje prieš moteris yra didelė Lietuvos visuomenės problema. Daugelis žmonių mano, jog tai yra pateisinama ir netgi normalu. Kokių priemonių visuomenė turėtų imtis pirmiausia, norint, kad situacija pasikeistų?
- Pirmiausia norėčiau pabrėžti, jog Lietuva eina teisinga kryptimi – neseniai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, numatantis atsakomybę už smurtą šeimoje, žmonės pradeda kalbėtis ir diskutuoti apie šią problemą. Viešumas ir diskusijos yra pirmasis žingsnis, norint sugriauti stereotipą, kad „auka yra pati kalta“ bei suteikiant joms adekvačią paramą. Sekantys žingsniai turėtų garantuoti įstatymo įgyvendinimą ir laikymąsi bei sutelkti didelį demesį visuomenės švietimui, kad smurtas namuose – intymioje ir itin asmeniškoje aplinkoje – nėra normalu ir neturi būti toleruojamas. Neseniai dalyvavau konferencijoje, skirtoje apžvelgti būdus įgyvendinti naująjį įstatymą. Buvau sujaudinta, pamačiusi, kiek žmonių, politikų ir nevyriausybininkų susirinko į ją. Tai, jog žmonės atkreipia dėmesį į šią problemą bei nori ją spręsti yra didelis pažangos ženklas.
- Kaip ir minėjoje, neseniai Lietuvos Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris įsigalios nuo šių metų gruodžio 15 dienos. Šis teisės aktas turėtų suteikti pareigūnams daugiau galių sprendžiant šeimyninio smurto bylas. Jūsų nuomone, tai yra didelis žingsnis, siekiant išspręsti problemą. Tačiau ar vien įstatymo pakanka?
- Įstatymo priėmimas yra tik pradžia. Kitas svarbus žingsnis yra jo efektyvus įgyvendinimas. Už tai atsakingų institucijų darbuotojai turi būti apmokomi, kaip spręsti jautrias ir sudėtingas smurto šeimoje problemas. Didelis dėmesys turi buti skirtas prieglaudų, psichologinės, teisinės ir medicininės pagalbos struktūrų sukūrimui. Taip pat labai svarbu nepamiršti ir smurtautojų bei stengtis dėti visas pastangas jų perauklėjimui. Lietuvoje dusyk patirtimi teisėkūros srityje pasidalijusios JAV ekspertės Cheryl Thomas ir Kathryn Quaintance pabrėžia, jog įstatymai niekada nebus tobuli - jie turi būti nuolat keičiami ir atnaujinami atsižvelgiant į tai, kas vyksta visuomenėje. Taip pat yra ir su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Dabar atsakombė gula ant šį teisės aktą įgyvendinančių pareigūnų pečių.
Žmogaus teisių kino festivalio „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ lankytojai pirmadienį turės galimybę apsilankyti specialioje diskusijoje „Smurtas šeimoje – pačios šeimos reikalas?“, kurioje dalyvaus Kauno moterų draugijos pirmininkė Daiva Baranauskienė, Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė, LR Seimo narė Dalia Kuodytė, LR Seimo narys Algirdas Sysas ir Mykolo Romerio universiteto lektorė Laima Vaigė. Diskusijos pradžia – 17.30 kino centre „Skalvija“.
Penktasis žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ Vilniuje truks iki spalio 30 d. Vėliau projektas persikels į Kauną (lapkričio 2 – 6 d.), Klaipėdą (lapkričio 8 – 12) ir mažesnius Lietuvos miestus.
Daugiau informacijos apie festivalį – www.nepatoguskinas.lt.
Rašyti komentarą