Ar bitės žiemą miega?

Ar bitės žiemą miega? (EKO redakcijos nuotr.)
Aa+Aa-

Vasara, pievos, gėlynai, žydintys sodai ir po žiedelius dūzgiančios bitelės. Kaip nuostabu! Tačiau romantika baigiasi, kai pamąstome, jog bitės apdulkina augalus. Ir kuo šis procesas intensyvesnis, tuo didesnio derliaus galima laukti. Jeigu nebūtų bičių, derliai būtų gerokai mažesni. Tačiau bitininkai jau kurį laiką stebi bičių mažėjimo procesus. Dažnai tai lemia kenkėjai ir neišmanymas, kaip avilį paruošti žiemai.

 

Maitinimas turi prasidėti anksti

Dar nešalta, bitelės dar paskraido, ypač giedrą saulėtą dieną, tačiau Lietuvos bitininkų sąjungos prezidento profesoriaus Algirdo Skirkevičiaus teigimu, žiemojimui bitės jau seniai turi būti paruoštos. Geras bitininkas po medonešio iš karto biteles pradeda maitinti iš cukraus padarytu sirupu. Pasak profesoriaus, geriausias bitelių maitinimo laikas – iki rugpjūčio 23 d.

„Maitinimo metu bitės atlieka labai didelį darbą: perdirba sirupą, jį suneša į korius. Šis procesas labai panašus į natūralaus nektaro rinkimą. Tokio intensyvaus darbo metu bitės „susidėvi“ ir persidirbusios maždaug viduržiemį žūsta. Todėl maitinimas turi prasidėti gana anksti, kad bitės ne tik spėtų perdirbti maistą, bet ir sudėtų kiaušinėlius, iš kurių išsiris naujos šeimos, – sako A. Skirkevičius. – Tačiau bitininkai dažnai uždelsia maitinimą ir pavasarį avilyje randa žuvusias bites.“

Šiluma ir saugumas – svarbiausia

Profesorius taip pat sako, kad žiemojančios bitės turi būti labai šiltai apdengtos, saugios ir reikia žiūrėti, kad niekas jų neerzintų. Kita labai svarbi priežastis, dėl kurios žūsta bitės, pasak profesoriaus, yra erkės. Jos prikimba savo kojomis prie suaugusių bičių ir siurbia iš jų kūno hemolimfą. Būna, kad bitės ir vėlai rudenį palieka avilį, jos tarsi bėga nuo minėtų parazitų ir žūva. Bitės kovoja su erkėmis, dažnai aviliuose randamos erkės be kojų, tačiau parazitai prisitaiko prie taikomų gydymo priemonių ir yra pakankamai atsparūs naikinimui.

A. Skirkevičius sako, kad bites labai reikia prižiūrėti ir saugoti, nes jas gali suėsti įvairūs graužikai: pelės, žiurkės, kiaunės. Miškuose, pamiškėse kiaunės neretai padaro nuostolių, ypač giliomis žiemomis. Mat kiaunės daugiausia minta pelėmis, o po giliu sniegu jų sunku rasti, tad imasi puldinėti bičių avilius. „Kiaunė suėda viską: medų, duonelę ir bites. Sudorojusi vieną avilį ji persikelia prie kito. Jeigu tokiose vietose bitės paliekamos žiemoti, avilius reikia „įvilkti“ į skardinę įmovą“, – aiškina profesorius.

Bičių pasaulis – unikalus

Kuo dar ypatingas bičių pasaulis? A. Skirkevičiaus teigimu, nuo kitų vabzdžių bitės skiriasi organizuotumu ir bendruomenine veikla. „Tą bendruomenę mes suprantame kaip vieną individą, bet viena bitė savarankiškai gyventi negali. Kitas jų išskirtinumas, kuris dar tik tiriamas, yra tas, kad jų nervų sistema labai gerai išvystyta. Šios grupės vabzdžiai (ir skruzdės) sugeba apibendrinti informaciją. Tai pirmoji tokia gyvūnų grupė, taip aiškiai išsiskirianti šia savybe. Bitėse reiškiasi ne tik primityvūs instinktai, bet viskas vyksta labai sudėtingai. Jos sugeba atskirti daiktus, žmones ir t.t.“, – pasakoja Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas.

O dar įdomiau yra tai, kad bitės niekada neužsimerkia, o tai reiškia, jog jos niekada nemiega. Net ir žiemą.

 

 

„EKO redakcija“
*Sutinku su taisyklėmis
Skaityti visus komentarus (2)

Taip pat skaitykite:

EKO redakcija: abejingų aplinkosaugai darosi vis mažiau
3

Aplinkosauginės informacijos visuomenės informavimo priemonių gausa, intensyvėjančios skaitytojų diskusijos bloguose, rašant komentarus, aktyvėjanti švietimo veikla mokyklose leidžia spręsti apie žaliosios tematikos aktualumą. Šį faktą įrodo ir pusantrų metų trukęs Europos regioninio plėtros fondo bei Socialinių investicijų valdymo centro remiamas projektas „Eko redakcija“, kurio metu parengti straipsniai ir organizuoti seminarai sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.

Dėl ruonių žudynių Namibijoje – kvietimas boikotuoti šalies turizmo sektorių
 ŽIŪRĖTI  12

Artėjant ruonių medžioklės sezonui, žaliųjų aktyvistai išreiškė nerimą dėl Namibijos nesugebėjimo sustabdyti skerdynes. Planuojama, kad, siekiant pasipelnyti iš kailių, medžioklės sezono metu bus nužudytas 91 tūkstantis ruonių, pranešama theecologist.

Šiltnamio efekto kaltininkas – pramonės perversmas
8

Ar kada susimąstėte, ką reiškia garsusis ir šiuo metu daug kur afišuojamas žodžių junginys „šiltnamio efektas“? „Ekoredakcijos“ žurnalistai pateikia nedidelę pažintinę ekskursiją po plačiuosius klimato atšilimo labirintus.
Kaip tai vyksta?
Trumpai tariant, šiltnamio efektas – tai procesas, kurio metu Žemės planeta šyla, nes jos atmosfera sugeria infraraudonuosius spindulius iš atmosferos.

Ugnis ir miškas – draugai, priešai ar neatsiejami bendrakeleiviai
1

Sekant miškininkų, urėdijų, ugniagesių ir gelbėtojų šaltinius bei naujienas, nesunku angažuotis vienam tikslui – užspausti ugnį bet kurioje jos stadijoje, sudrausminti senuką, nusprendusį sklypo kampe sudeginti lapų krūvelę, o gal net apriboti degtukų pardavimą.
Dėl pastarojo punkto juokaujame, bet egzistuoja ir kitos pažiūros bei įžvalgos.

Miškininkai ir ugniagesiai vienijasi prieš žolės deginimą
6

Pagaliau staiga atšilus orams, miestus ir kaimus nutvieskus šventadieniškai saulei, pakilo ir pavasarinio tvarkymosi pikas, kurį Lietuvoje neįtikėtinai masiškai lydi pernykštės žolės deginimas, neretai peraugantis į gaisrus, kartais pasiekiančius ir mišką.
Miškininkai ir ugniagesiai, užgulti kasdienių darbų apdorojant šių gaisrų signalus, reaguojant į iškvietimus bei gesinant, nepavargsta vykdyti ir prevencinės kampanijos – aplinkosauginio visuomenės švietimo, skatinančio atsisakyti šio barbariško

Į pagalbą miškui ir žmogui – jaunieji ugniagesiai
4

Per miškininkų ir gaisrininkų surengtą akciją „Nedegink žolės, saugok gamtą ir save“ mūsų redakcija sužinojo apie jos padėjėjus – jaunuosius ugniagesius. Tai – Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjunga (LJUS), ugdanti jaunąją kartą vengti žaidimų su ugnimi, patikimai ją įveikti, prisidėti prie priešgaisrinės prevencijos, suprasti gaisrų žalą, ryžtis gelbėti gamtą, turtą ir gyvybes.

Stogų dažymas baltai prilygsta automobilių pašalinimui iš kelių 50 metų
23

Tyrimais nustatyta, kad stogų dažymas baltai ir šviesios spalvos medžiagų naudojimas kelių paviršiams ir šaligatviams ne tik sumažintų karštį miestuose vasaros metu, bet ir tokį patį kiekį anglies, kokį išskirtų viso pasaulio automobiliai per 50 metų, praneša independent.

Rusija įsteigė „Leopardo žemės“ nacionalinį parką
..

Laukinės gamtos išsaugojimo draugija giria Rusijos vyriausybę sukūrus naują nacionalinį parką, skirtą apsaugoti pavojingai nykstančius Amūrinius (Sibirinius) tigrus ir rečiausias pasaulyje didžiąsias kates – Tolimųjų Rytų (Amūro) leopardus, praneša phys.org.
Nacionalinis parkas, pavadintas „Leopardo žeme“, yra nauja saugoma teritorija Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, paskelbta balandžio 9 d. Joje bus saugomos 262 000 ha leopardų ir tigrų buveinės.

Pasaulis – ant plono ledo
..

Dėl visuotinio atšilimo tirpstantys amžinasis įšalas ir ledynai kelia grėsmę pasaulio ekosistemai. Kriosfera, arba ledinis žemės paviršiaus sluoksnis, yra viena pažeidžiamiausių planetos sferų, kuri stipriai reaguoja į klimato kaitą. Šiuo metu didžiausia jos dalis – amžinasis įšalas – dengia apie ketvirtadalį žemės teritorijos, tačiau jo storis ir plotai drastiškai mažėja.

Nesaikingas vaistų vartojimas nuodija vandens gyvybę
..

Vaistai – nuo skausmą malšinančių iki antidepresantų ir antibiotikų – vis dažniau vartojami „profilaktiškai“, nesant rimtam būtinumui. Tokios „sveikatingumo mados“, anot „EKO redakcijos“ peržvelgtų tyrėjų užsienyje darbų, kelia didžiulį pavojų jūrų ir upių ekosistemoms, mat nepilnai metabolizuoti vaistai žudo vandenyje gyvenančius organizmus.
Įvairūs tyrimai rodo, kad iki 80 procentų žmogaus suvartotų cheminių vaistų nėra pilnai metabolizuojami žmogaus organizme.