Ketvirtadienio vakarą apsilankiusieji Vilniuje įsikūrusiame menų fabrike „Loftas“ galėjo pasijusti taip, lyg būtų apsilankę kažkelintame pragaro rate, pilname pasakiškų būtybių ir kvapą gniaužiančių vaizdų. Tokį įspūdį daugeliui darė čia pristatyta pusę pasaulio išmaišiusio brito Steveno Vincento Mitchello paveikslų paroda.
Tamsus labirintas, kurio sienas puošiantys vaizdai vieniems kelia šiurpą ir yra visiškai nepriimtini, o kitiems – lyg ambrozija, specialiai šiam renginiui parinkta „Dark ambient“ stiliaus muzika ir kūrenamų smilkalų kvapas – viskas buvo kruopščiai suderinta tam, jog S. V. Mitchello paveikslų parodos lankytojas pajustų, jog šis renginys – neeilinis.
Į jau penkerius metus Lietuvoje gyvenančio menininko darbų parodą susirinko ne tik lietuviai, bet ir S. V. Mitchello draugai iš užsienio, o patį renginį pristatė muzikologas Darius Užkuraitis, mieliau pasirinkęs ne mylimą muziką, o dailę.
Renginio vedėjas parodos lankytojams taip pat pristatė S. V. Mitchello darytas tatuiruotes – būtent nuo tatuiruotojo darbo britas pradėjo savo, kaip menininko, karjerą, kuri yra ne mažiau spalvinga nei jo kūriniai. Ilgus metus gyvenęs audringą ir svaigalų kupiną gyvenimą, S. V. Mitchellas galiausiai pasiekė stadiją, kurioje jo gyvybę gelbėti teko medikams. Ištrūkęs iš mirties gniaužtų, tatuiruotojas atsakymų į būties klausimus ieškojo gyvendamas tarp JAV indėnų, o dvasinio nušvitimo – Indijoje.
Velniai, demonai, mistinės būtybės, netikri dievai – kraupiai, originaliai ir baugiai tikroviškai perteiktos dailininko fantazijos, supančios parodos lankytoją iš visų pusių bei sustiprintos kvapų ir garsų, kelia įspūdį, jog lankaisi ne parodoje, o visai kitame – nežemiškame – pasaulyje. Ne vienas, apsilankęs šioje parodoje, tikrai įtikės, jog kažkur čia pat, visai šalia iš tikrųjų galima rasti duris į kitą, paslaptingą pasaulį – pragarą, rojų ar dailininko fantazijose gimusią skaistyklą.
Nors S. V. Mitchello darbuose gausu Vakarų kultūrai nesvetimų motyvai, įkvėpimo šioje parodoje demonstruojamiems darbams menininkas sėmėsi Rytuose. Parodos koncepcija, kaip byloja jos pavadinimas – „Bardo“, reiškiantis „tarp dviejų“ – taip pat kilo rytietiškos kultūros apsuptyje. Dailininko teigimu, paveikslais išreiškiamos idėjos ir jo dvasinio pasaulio suvokimas.
Rašyti komentarą