Ar daug žinome sodo augalų, kuriais lengva apželdinti pastatus ir atitvarus, ir kurie, be estetinio grožio, dekoratyvumo, turi ir daug gydomųjų savybių? Tokių nedaug. Vienas iš jų yra kininis citrinvytis. Be aromatingų žiedų, maloniai kvepiančių lapų, šis augalas veda ir vertingų savybių turinčias uogas, iš kurių pagamintas sirupas, įpiltas į arbatą, tonizuoja ir suteikia žvalumo ne mažiau nei puodelis kavos.
Nuo seno vertinamas kinų medicinoje
Kininis citrinvytis (Schizandra chinensis) turi ypatingą reikšmę tradicinėje kinų medicinoje. Pirmosios dinastijos labai vertino uogas pirmiausia dėl to, kad jos padeda ilgiau išlaikyti sveiką ir jauną išvaizdą. Pasak kinų, pavartojus Vu Vei Zi (kiniškas citrinvyčio pavadinimas) 100 dienų, išsivalo kraujas, žmogus pajaunėja, pagerėja rega. Teigiami pokyčiai vyksta dėl kepenų detoksikacijos ir regeneracijos. Šis organas kinų medicinoje siejamas su senėjimo procesais.
Aktyvinančiomis savybėmis citrinvytis panašus į ženšenį, bet nusileidžia jam stiprumu. Tonizuojamasis poveikis pasireiškia maždaug po 30–40 minučių ir tęsiasi 6 valandas. Jam pasibaigus, nesumažėja jėgų, neišsivysto priklausomybė (kaip kavai), nejuntamas šalutinis poveikis (pavyzdžiui, dažnas širdies plakimas).
Kininiai citrinvyčiai – rudenį lapus metančios daugiametės lianos priklausančios citrinvytinių (Schisandraceae) šeimai. Savaime paplitusios Rytų Azijoje: Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje. Ten jos auga mišriuose miškuose, kur medžių kamienais ir šakomis užlipa iki 12 m aukščio. Stiebai labai lankstūs, sunkiai lūžta. Pavasarį ir vasarą žaliuojantys elipsiški lapai rudenį pagelsta, o jų gyslos ir lapkočiai paruduoja. Vienalyčiai arba dvilyčiai balti ir kvapnūs žiedeliai skleidžiasi ant ilgų žiedkočių. Žydi trumpai, gegužę. Šie augalai vienanamiai, tačiau kartais pasitaiko ir turinčių vien vyriškus arba vien moteriškus žiedus.
Budrumas visai dienai – tik nuo kelių lapelių
Netaisyklingo rutulio formos citrinvyčių uogos nedidelės, apie 0,5–1 cm skersmens, prisirpusios ryškiai raudonos, sultingos, po 10–20 pailgose kekėse. Subręsta rugsėjį ir kabo iki šalčių. Viduje dažnai yra po 2, rečiau po 1 ar 3 sėklas.
Šviežios uogos neskanios, tačiau iš jų išspaustos sultys ar išvirtas sirupas pilami į arbatas ir vertinami dėl tonizuojamojo poveikio, didelio vitaminų kiekio. Daugiausia citrinvyčių uogos vartojamos džiovintos. Jose, kaip ir kituose augalų organuose, daug schizandrino. Gausu ir organinių rūgščių (citrinų, obuolių, vyno, gintaro ir oksalo), pektinų, rauginių medžiagų, eterinių aliejų, įvairių mikroelementų, vitaminų P ir E. Vitamino C susikaupia net 300–470 mg (suaugusiam žmogui rekomenduojama paros norma yra 90 mg).
Džiovintų citrinvyčių uogų užpilas tonizuoja, gerina širdies ir kraujagyslių darbą, kvėpavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, veikia kaip antioksidantas, naikina mikrobus ir grybelius. Iš šviežių sulčių paruoštas sirupas, atskiestas vandeniu, mažina nuovargį ir gydo depresiją, kuri dažnai kankina prasidėjus rudeniui, niūriomis ir ūkanotomis dienomis. Citrinvyčiai labai plačiai naudojami ir impotencijai gydyti.
Citrinvyčių uogos, lapai ir net žievė kvepia citrina. Lapais pagardinta arbata malšina troškulį ir tonizuoja.
Sodiname, auginame, prižiūrime
*Kininiai citrinvyčiai atsparūs šalčiui. Labai šaltomis žiemomis kartais apšąla viršūnės, kurios vėliau atželia iš miegančiųjų pumpurų.
*Citrinvyčiai atsparūs ligoms ir kenkėjams.
*Dauginti galima įvairiai – sėklomis, atlankomis, sumedėjusiais auginiais ar naujoje vietoje sodinant atskirtas šaknų atžalas. Svarbu įsidėmėti, kad kultūrinės veislės dauginamos tik vegetatyviškai, o sėklas prieš sėją būtina apie 3 mėnesius stratifikuoti.
*Citrinvyčiams parūpinkite atramas. Jos turi būti tvirtos, apie 3 m aukščio. Geriausia, kai atramos išdėstomos viena eile.
*Prie atramų iškaskite apie 50 cm gylio ir panašaus pločio duobutes. Į jas priberkite derlingos žemės. Geriau sodinti dvimečius, o ne vienmečius sodinukus, kurie sunkiau įsitvirtina naujoje vietoje. Pamulčiuokite kompostu. Sodinti citrinvyčius galima tiek pavasarį, tiek rudenį (tik geriau anksčiau, kad jie spėtų įsišaknyti ir pasiruošti žiemai).
*Pasodintus augalus reguliariai laistykite, kad greičiau prigytų.
*Jaunus sodinukus antraisiais metais pririškite prie atramų. Kai jie paūgės, ūglius apsukite aplink atramas. Citrinvyčiai vejasi pagal laikrodžio rodyklę.
*Citrinvyčius sodinkite prie rytinių ar pietrytinių pastatų sienų. Netinka šiaurinė ir vakarinė pusė, bet koks šešėlis.
*Genėkite ir pavasarį, ir rudenį. Išpjaukite visus senus, nulūžusius, tvirtesnių ūglių stelbiamus stiebus.
*Citrinvyčiai turi paviršinę šaknų sistemą, todėl ravėdami stenkitės dirvą aplink stiebų pamatus supurenti negiliai, kad nepažeistumėte šaknų.
Kelios gudrybės – ir derlius gausus
*Gausaus derliaus galite tikėtis tik tada, jei greta pasodinsite kelis augalus ir sukursite geras sąlygas kryžmadulkai.
*Citrinvyčiai nederės ir be atramų. Tik besivejantys, lipantys augalai žydės ir nokins uogas. Tie, kuriems neparūpinsite atramų, pradės skursti, nežydės, nederės ir galiausiai sunyks.
*Dar viena gausesnio derliaus sąlyga – citrinvyčiai turi augti saulėtoje vietoje.
Džioviname uogas
Citrinvyčių uogos skinamos subrendusios rugsėjį. Pjaunama visa kekė. Šviežios uogos išskiria sultis ir greitai praranda prekinę išvaizdą, todėl jas reikia kuo skubiau perdirbti. Dažniausiai džiovinamos 35–40 °C, bet ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje. Uogos puikiai išdžiūva ir saulėje. Laikomos sausoje patalpoje, subertos į medžiaginius ar popierinius maišelius.
Rugsėjį tarp pageltusių citrinvyčio lapų ryškiai šviečia raudonų uogų kekės.
Citrinvyčiai žydi gegužę. Nors žydėjimas trumpas, tačiau ant ilgų žiedkočių išaugę žiedeliai skleidžia malonų aromatą.
Šioms lianoms reikia labai tvirtų atramų, todėl geriau naudoti metalines.
Senesni citrinvyčiai nešykšti jaunų ūglių. Pavasarį suželia „miškas“, tad jei nenugenėsite, rudenį tikrai turėsite, ką veikti.
Rašyti komentarą