Tuo metu, kai mieste dėl krizės smarkiai sumažėjo gyventojų, kai vakarais ištuštėja gatvės ir barai, Panevėžio valdžia nusprendė surizikuoti ir įkurti dviračių namus. Miestiečiai juokauja, kad valdžia turbūt ketina likusius panevėžiečius išlaipinti iš automobilių, užsodinti ant dviračių ir pačiame populiariausiame dviračių take pastatyti dviračių namus. „EKO redakcija“ paprašė idėją pristatyti Panevėžio miesto savivaldybės vicemerą Gintarą Šileikį.
„Šiuo metu ieškome tinkamų patalpų, kuriose galėtų rinktis dviračių sporto entuziastai, čia veiktų kavinė, dviračių nuomos punktas, vyktų edukacinės programos, būtų demonstruojami filmai“, – žada vicemeras.
Jeigu šiuos planus išties pavyktų įgyvendinti, panevėžiečių dviračių sporto entuziastų branduolys – Kazimieras Ilginis, Alfonsas Barauskas, Virginijus Benašas ir kiti – tikrai džiaugtųsi. Būtent jie praūžė visiems buvusiems valdžios atstovams galvas, kad reikia populiarinti dviračių sportą. Be to, Panevėžys priskiriamas prie miestų, kuriuose labiausiai išplėtota dviračių infrastruktūra.
„Dviračių namai bus gyvi, mindami dviračių pedalus žmonės galės įsitikinti, kad taip galima gaminti elektros energiją, iš dviračio detalių kurti paveikslus“, – sakė dviračių entuziastas V. Benašas, ypač daug dirbantis su vaikais ir jaunimu. Jis konstatuoja, kad jau „sukėlė revoliuciją jaunimo galvose“.
Panevėžys pretenduoja ir į Susisiekimo ministerijos finansuojamą demonstracinį projektą. Siekdama skatinti savivaldybes plėtoti saugią dviračių infrastruktūrą, ministerija galbūt jau kitąmet skirs lėšų pavyzdinei trasai įrengti. „Kodėl ji negalėtų atsirasti pas mus. To mes ir sieksime“, – dviračių entuziastams žada valdžia. Ir jie tiki. Kazimieras Ilginis jau planuoja skaityti paskaitas apie dviračių sporto naudą žmogaus sveikatai, ekologinę naudą (kuo mažiau važinėsime automobiliais, tuo bus švaresnis oras, o tai teigiamai atsilieps ir visai planetai).
Visą dieną įtemptai dirbote, o į namus leidžiatės automobiliu. Gerai pagalvokite, ar verta, nes dažnas važinėjimas dviračiu ne tik vėdina galvą, bet ir stiprina viso kūno raumenis, gerina sąnarių lankstumą, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos veiklą. Sveikatai naudingiausia 3 –4 kartus per savaitę važinėti po 30 – 60 minučių. Geru keliu per valandą galima nukeliauti 15 – 20 km, todėl naudoti dviratį patogiau ir ekologiškiau nei automobilį. Žinoma, dėl didėjančio užterštumo nepalankus aplinkos poveikis sveikatai taip pat didėja. Pavyzdžiui, automobilių sporto atstovas patiria stresą, jo organizmas išeikvoja daug kalorijų, kenčia nuo automobilio išmetamųjų dujų ir kancerogeninių medžiagų, didelio triukšmo. Be to, jis užima 20 kartų daugiau vietos nei dviratis.
Tik 2 – 3 procentai visų dviratininkų patirtas traumas gydosi ligoninėje. Mokslininkai nustatė, kad daugiausia buvo pacientų, gydytų dėl rankų ir kojų traumų. Nustatyta, kad sunkiausias traumas dviratininkai patiria dėl susidūrimo su motorinėmis transporto priemonėmis. Traumų priežastis – vairuotojų viršytas greitis.
Ar Panevėžys vadinsis dviratininkų miestu, priklausys ir nuo to, kiek žmonių išgirs teigiamus žodžius apie dviračių naudą ir jais patikės. Lietuvoje geriausi dviračių takai yra Klaipėdoje ir jos apylinkėse. Užsienyje geriausi dviratininkų takai yra Olandijoje, Danijoje, Kinijoje. Šiose šalyje jie asfaltuoti, platūs, saugūs. Lietuvą savo reljefu ir gamtinėmis sąlygomis primenančioje Olandijoje dviračiais važinėja beveik visi, prie mokyklų įrengtos dviračių saugojimo aikštelės. Olandijos Groningeno mieste dviračiai sudaro daugiau kaip pusę visų transporto priemonių, kiekvienas dviratininkas miestui sutaupo 700 litų.
Rašyti komentarą