„Daugelis maisto produktų galioja kur kas ilgiau nei parašyta. Gaunu jų iš labdaros, tai va, būna parašyta, kad dešros galiojimas baigiasi tą pačią dieną, bet iš tikrųjų man ji nesugenda kelias dienas. Duona ilgai laikosi, kruopos, grietinė irgi nesugenda taip greit kaip parašyta. Pasitaiko ir nebešviežių, pagedusių dalykų, bet nedaug“, – neseniai savo patirtimi pasidalijo paramą maistu gaunantis pilietis, norėjęs likti nežinomas.
Apžvelgęs savo šaldytuvo aktualijas, žmogus atvirai piktinosi, kad gamintojai nurodo trumpesnį maisto produktų galiojimo laiką, prekybos centrai atiduoda sunaikinti tonas paskutines galiojimo akimirkas skaičiuojančių produktų, pirkėjai nespėja pildyti šiukšliadėžių ir vėl skubėti į parduotuves.
Savo požiūrį į maistą turintis pilietis buvo įsitikinęs, kad prekybos centrai besibaigiančio galiojimo maisto produktus, užuot utilizavę, galėtų padovanoti ar labai pigiai parduoti vargstantiems žmonėms.
Vartotojai į galiojimo datas nesigilina?
Vis dėlto maisto galiojimo datų ir nuorodų džiunglėse lengvai paklysta daugelis vartotojų. „Žinoma, kad daugiausia maisto išmeta patys vartotojai. Todėl būtina visuomenę labiau šviesti apie maisto tinkamumo vartoti ženklinimą, taip pat tobulinti šį žymėjimą. Žmonės nelabai gilinasi į užrašų „galioja iki“, „geriausias iki“ prasmę, dažnai nemoka nupirktų produktų laikyti taip, kad jie per greitai negestų. Kalbama, kad apsidrausdami kai kurie maisto gamintojai galiojimo terminus „paankstina“. Tačiau maisto priežiūrą vykdančios tarnybos įspėja, kad nustatyti tinkamumą vartoti vadovaujantis vien juslėmis, „iš akies“, ne visada įmanoma.
Kita vertus, kai kurių maisto produktų maistinė vertė ilgainiui kinta – seno suvalgę gal nenusinuodytume, bet, ko gero, jis bus praradęs dalį savo vertingų savybių.
Mokslininkai kalba netrukus atsirasiant „protingas“ pakuotes, kurios spalviškai informuos apie maisto produkto būklę ir tinkamumą valgyti“, – situaciją pakomentavo Vaidotas Ilgius, „Maisto banko“ plėtros ir komunikacijos vadovas, pridūręs, kad norėtųsi maisto švaistymą gerokai sumažinti ir pasiekti, kad tinkami vartoti produktai būtų ne išmetami, o perduodami nepasiturintiems.
Europoje 90 mln. tonų maisto kasmet atsiduria šiukšlyne. Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis per metus išmeta vidutiniškai 179 kg nesuvalgytų vaisių, daržovių, mėsos ir kitų maisto produktų.
Iš 90 mln. tonų 42 proc. visų išmetamų maisto produktų tenka privatiems namų ūkiams, likusią dalį pasidalija gamintojai, gastronomija ir prekybininkai. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ duomenimis, per metus Lietuvoje išmetama maisto produktų mažiausiai už 10 milijonų litų.
Painiava dėl galiojimo – ir Anglijoje
Vartotojus išmesti daugiau maisto skatina ir ant pakuočių nurodytos galiojimo datos, kurias dar reikia ir išsišifruoti. „Kažkur ant pakuotės visada rasite užrašą, kad galiojimo datą galite pasitikrinti ant pakuotės. Bet kaip ją išsišifruoti, po velnių?! Tarkime, turiu indelį grietinės, pirktą bala žino kada. Ant jo užrašyta 03 01 08. Iki kada ta mano grietinė galioja: kovo pirmos ar jau seniai praėjusios sausio trečios? Kokia yra 07 02 08 galiojimo data – šie ar jau praėję metai? Visa painiava atsiranda tada, kai skaičiukai yra mažesni už dvylika. Mat jei vienas skaičiukas didesnis už dvylika, iš karto aišku, kad jis nurodo dieną.
Apsipirkinėdamas prekybos centre neretai jaučiuosi kaip koks šifruotojas, bandantis nusipirkti prekę su ilgiausiu galiojimo laiku. Kodėl įstatymai reikalauja lietuviško prekės aprašymo, bet ne lietuvišku formatu užrašytos (2007.01. 21) galiojimo datos?“ – prieš trejetą metų savo tinklalapyje Arvydas.net kasdienes vartotojo problemas atskleidė Arvydas Juškevičius.
Šiuo metu jis gyvena Anglijoje, kurioje maisto produktų galiojimo laiko galvosūkius spręsti lengviau. Ir vardija galiojimo datų ant etikečių žymėjimus. „Best Before“ reiškia, kad geriausia produktą suvartoti iki nurodytos datos, bet ir vėliau jį galima valgyti pačiam įvertinus skonį ir kvapą. Tinkamiausias pavyzdys – sausainiai. „Use By“ nurodo griežtesnį ribojimą, pasibaigus nurodytai datai produkto valgyti nerekomenduojama. Pavyzdžiui, taip žymima virta ir fasuota mėsa. Nuoroda „Display Until“ naudojama pačių parduotuvių ir reiškia datą, iki kada galima laikyti produktą lentynose.
„Display Until“ baigiasi anksčiau nei „Use By“. Prieš gerą savaitę kilo diskusijos, kad žmonės neteisingai interpretuoja šią datą ir galvoja, kad abi galiojimo datos tolygios, todėl be reikalo išmeta dar valgomą maistą. Todėl norima priimti įstatymą, kuris leistų naudoti tik „Best Before“ ir „Use By“ žymėjimą.
Galiojimo datų žymėjimas Anglijoje yra mažiausia problema. Va normalaus maisto tai reikia su žiburiu ieškoti. Tai ir tenka važinėti į lietuviškas parduotuves“, – maisto vartojimo subtilybes Anglijoje atskleidė A. Juškevičius.
Iš tiesų prieš dėdamas maisto produktus į krepšelį lietuvis vartotojas turi žinoti, kad jų tinkamumo vartoti terminą nustato pats gamintojas, atlikęs laboratorinius tyrimus, patvirtinančius, kad per visą tinkamumo vartoti terminą produktas išlieka saugus ir kokybiškas. Tik laboratoriniai tyrimai suteikia įmonei pagrindą nustatyti vienokį ar kitokį produkto tinkamumo vartoti terminą.
Pasibaigus tinkamumo vartoti terminui gamintojas už jo saugumą ir kokybę neatsako.
Svarbiausia – vartoti saugiai
„Vienareikšmiškai nepatariama vartoti greitai gendančių maisto produktų, kai jų tinkamumo vartoti terminas pasibaigė – juos būtina išmesti. Dėl specifinių tokių produktų fizinių ir cheminių savybių, sudėties, struktūros pasibaigus numatytam terminui iškyla didelė rizika, kad jie taps ne tik nekokybiški, bet ir nesaugūs.
Pirminiai požymiai, kad produktas netinkamas vartoti: pakitęs kvapas, skonis, apdžiūvęs paviršius, gleivės, pelėsis.
Tačiau yra ir nepavojingų, negreitai gendančių. Sakykime, mažai drėgmės ir nedaug baltymų turintys ilgo tinkamumo vartoti termino – kruopos, miltai, kisieliai, krakmolas. Bet kuriuo atveju vartotojas turi įvertinti produkto riziką pasitelkęs jusles ir pagal išvaizdą“, – aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška.
Produktų tinkamumo vartoti terminas Lietuvoje nustatomas taip: „Geriausias iki“ rašoma, kai nurodoma konkreti data, „geriausias iki... pabaigos“, kai nurodoma mėnuo ir metai. Data rašoma neužkoduota forma šia tvarka: diena, mėnuo ir metai.
Produktams, kurių tinkamumo vartoti terminas trumpesnis nei trys mėnesiai, pakanka nurodyti dieną ir mėnesį, tie, kurie galioja nuo trijų iki aštuoniolikos mėnesių, ženklinami nurodant mėnesį ir metus. Daugiau nei aštuoniolika mėnesių galiojančias maisto pakuotes žymi tik metai.
„Maisto produktų, kurie mikrobiologiniu atžvilgiu yra greitai gendantys ir dėl to per trumpą laiką gali tapti kenksmingi žmonių sveikatai, minimalus tinkamumo vartoti terminas keičiamas į „Tinka vartoti iki…(data)“, t. y. konkrečią datą (pvz., 05-10-2011), arba nuoroda į tai, kurioje ženklinimo vietoje ji nurodyta). Po šios informacijos aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina laikytis. Suvartoti maisto produktą reikia vėliausiai nurodytą dieną“, – įspėjo G. Čereška.
„Pripažįstame, kad reikia būti atidiems maisto produktų žymėjimui ir paisyti užrašų dėl galiojimo terminų. „Maisto bankas“ nepriima ir nedalija maisto produktų, kurių vartojimo galiojimas yra pasibaigęs. Besibaigiančio galiojimo maisto produktus gaunantys asmenys įsipareigoja šį maistą suvartoti iki galiojimo termino pabaigos, saugiai.
Kita vertus, vieni įpuvusį vaisių išmeta, kiti išpjauna ir sveiką dalį vartoja – čia kiekvieno atsakomybės, rizikos ir net skonio reikalas. Čia sunku sukontroliuoti, patarti, kaip geriau elgtis. Vis dėlto manome, kad turėtų būti maksimaliai tikslūs vartojimo standartai, užtikrinant, kad visi, ir turtingi, ir nepasiturintys, galėtų vartoti vienodai gerą, sveiką, saugų maistą“, – sakė V. Ilgius.
Skundžiasi dėl klastojamų galiojimo datų
Pasibaigus galiojimo laikui, vartoti produktą galima tik įvertinus riziką. Tačiau kartais pirkėjai pasijunta apmauti. Vartotojams skirto portalo Nevartok.lt vadovas Vytautas Masalskis, panagrinėjęs, dėl ko dažniausiai skundžiasi prekybos centrų lankytojai, pastebėjo, kad jie dažnai piktinasi išaiškinę pardavėjus suklastojus produktų galiojimo datas.
„Portalui vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl prekybos senais maisto produktais, kurių galiojimo terminas būna suklastotas. Kitaip sakant, parduotuvių darbuotojai sąmoningai perklijuoja lipdukus su galiojimo data. Tokios prekybos lyderiai yra „Norfa“. Būtent šio tinklo parduotuvėse dažniausiai aptinkama senų produktų. Pavyzdžiui, dėl prekybos senais produktais ir pažeidimų kulinarijos ceche ketinta uždaryti vieną parduotuvę Vilniuje.
Išskirtinis atvejis buvo „Iki“ tinklo parduotuvėse, kai darbuotojos sąmoningai suklastojo virto ispaniško kumpio galiojimo terminą – jį tiesiog pašalino, nutrynė nuo įpakavimo. Senu kumpiu prekiavo net kelias dienas skirtingos tinklo parduotuvės. O „Maxima“ dažnai įsigudrina „iškišti“ vartotojams maisto produktus, kurių išvaizda yra abejotina. Tokiais atvejais skelbiama akcija pavadinimu „Labai pigu“. Pavyzdžiui, taip buvo parduodami šašlykai kibirėliuose su išsipūtusiais dangteliais. Taip pat šis tinklas taiko ir akcijas „pigiau“, kai parduodami maisto produktai, kurių galiojimas baigiasi tą pačią dieną.
„Samsono“ maisto prekių parduotuvėse jau ne kartą buvo klastojamas duonos, batonų, kulinarijos gaminių ir net vaisvandenių galiojimo terminai.
Įstatymai griežtai draudžia pardavinėti senus maisto produktus, jie turi būti utilizuojami“, – kiek kitokią patirtį perdavė tinklalapio, į kurį suplaukia vartotojų skundai ir kuriame tiriamos jų priežastys, vadovas.
Vis dėlto, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai išnagrinėjus pastarųjų metų (2009 – 2011) valstybinės maisto kontrolės rezultatus, pastebima, kad panašių pažeidimų prekybos centruose mažėja. Tam įtakos turi didėjanti prekybininkų atsakomybė bei augantis vartotojų aktyvumas, jų domėjimasis maisto produktų saugos, kokybės bei ženklinimo reikalavimais.
Rašyti komentarą