Vaikystėje mums sektos pasakos buvo tokios gražios ir nekaltos, dar iki šiol dažnai sakome „pasakiškai gražu“. Tuo tarpu trečiadienį dailininko Sigito Staniūno dirbtuvėse buvo pristatytos kitokios pasakos – siaubo. „Tai „Siaubo pasakos“, kurios suteikia žinojimo, koks gali būti pavojingas pasaulis ir kiek jame keistenybių“, – sakė knygos sudarytoja Rita Repšienė ir iliustratorius S. Staniūnas.
„Stengėmės prisiderinti prie pasakų, pristatyti viską kuo siaubingiau ir bent jau šaltį mums pavyko užsakyti“, – tokiais žodžiais svečius pasitiko renginio vedėja Dalia Kutraitė-Giedraitienė.
Į savo dirbtuves visus susidomėjusius siaubo pasakomis priėmęs dailininkas ir knygos „Siaubo pasakos“ iliustratorius S. Staniūnas. Sostinės Užupio mikrorajone esančios dirbtuvės sienos buvo nukabinėtos didžiulėmis knygos iliustracijomis, kai kur grindis dengė plastiko plėvelė, šalia vienos sienos stovėjo išrikiuoti indai su dažais, teptukais, vandeniu, šalia buvo spalvomis apvarvėjusi kriauklė.
Dirbtuvių sienas puošė kaukės, ant lubų kabojo ryškiai raudoni kiniški žibintai ir vėduoklės. Tarsi simbolis to, kad dailininko paskutiniai darbai buvo skirti „Siaubo pasakų“ iliustravimui, ant vienos sienos kabėjo sapnų gaudyklė. Senienų ir stebuklingų daikčiukų pardavėjų teigimu, sapnų gaudyklės savo voratinkliuose sunarplioja naktinių košmarų pabaisas.
Netoli savo įrankių su svečiais ir žurnalistais kalbėjosi ir pats menininkas. Lėtai traukdamas cigaretės dūmą jis pasakojo, kokią reikšmę jo kūryboje vaidina spalvos, kaip jis kūrė „Siaubo pasakų“ iliustracijas.
Pasakodama apie knygos kūrimą, siaubo pasakų rinktinės sudarytoja R. Repšienė teigė, jog tokios pasakos aiškina, kas yra siaubas. „Siaubas yra tai, ko mes nežinome ir tai, kas slepiasi tamsoje“, – sakė R. Repšienė.
Galbūt dėl skirtingo siaubo suvokimo pačioje knygos kūrimo pradžioje buvo kilę nesusipratimų. „Kai tik mes (Dalia Kutraitė-Giedraitienė ir Rita Repšienė – Alfa.lt) pasakydavome „siaubas“, Sigitas „užsivesdavo“ ir negalėdavo į mus žiūrėti. Mes kalbėjome, kaip siaubingiau viską pristatyti, o jis – pykdavo“, – juokėsi Dalia Kutraitė-Giedraitienė.
Ryškioje, leidyklos „Šviesa“ išleistoje, kietų viršelių knygoje sudėtos 47 siaubo pasakos, puoštos ryškiaspalvėmis Sigito Staniūno iliustracijomis. „Džiaugiuosi, kad knygoj panaudota tapyba – ji turi tam tikras spalvas, kurios be teksto veikia pasąmonę. Tapyba kalba spalvom ir širdim“, – pasakojo dailininkas.
Susirinkusiems porą pasakų perskaitęs aktorius Saulius Bareikis teigė, jog tokias pasakas jis skaitydavo tuomet, kai sutrikdavo jo dvasinė pusiausvyra, nusiraminimui. Tuo tarpu iliustratorius juokavo, jog jis „niekad nežiūri į baimę, kaip į tvorą“.
„Pažinti baimę reikia drąsos, nes jei tu sugebi įvardinti savo siaubus, vadinasi, gali išeiti iš užburto rato ir apšviesti pačią tamsiausią kertę“, – padrąsino „Siaubo pasakų“ sudarytoja R. Repšienė ir atvertė ryškiai raudoną „Siaubo pasakų“ viršelį.
Rašyti komentarą