Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau - Vilniaus migracijos valdyba) įspėja Lietuvos moteris ir merginas būti atsargesnes renkantis gyvenimo partnerį - kitataučių meilės prisipažinimai gali būti apsimestiniai.
Užsieniečių, dažniau - trečiųjų šalių piliečių, norinčių apsigyventi Lietuvoje, padaugėjo šaliai tapus Europos Sąjungos nare. Viena iš galimybių įsitvirtinti šalyje - santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu. Šeimos susijungimo pagrindu gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, trečiųjų šalių piliečiai įgyja teisę nevaržomai judėti visoje Europos Sąjungoje.
Vilniaus migracijos valdybos pareigūnai, domėdamiesi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių šeimomis, pastebėjo naujas tokių santuokų sudarymo aplinkybes - daugėja atvejų, kai moterys ir merginos artimus santykius su kitataučiais užmezga skubotai, neįsitikinusios vyrų rodomo dėmesio ir jausmų tikrumu. Užsieniečiai, pasinaudodami jaunų moterų patiklumu, sudaro su jomis santuokas ir lieka gyventi Lietuvoje. Suvokusios apgaulę, moterys ir merginos siekia atsiriboti nuo tokio asmens, deja, pavėluotai - tikslą įsitvirtinti Lietuvoje turintys asmenys prieš moteris ir jų artimuosius imasi psichologinio smurto ar teroro. Bijodamos dar labiau nukentėti, moterys kreipiasi į teisėsaugos institucijas, prašydamos apsaugoti jas nuo brutaliai besielgiančių užsieniečių sutuoktinių.
Prašymų padėti, neišduoti vaiko asmens dokumentų esant tik vienam iš tėvų, sulaukia ir Vilniaus migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. „Galiu tik įsivaizduoti, ką tenka išgyventi moterims, patekusioms į tokias pinkles, - sako G. Bagužis. - Domiuosi tokiais atvejais ir stebiuosi lietuvių moterų naivumu, kiek galėdamas stengiuosi padėti nepalankiai joms susiklosčiusiose situacijose. Tačiau kartais ir geriausių norų vedami negalime padėti į užsieniečių pinkles patekusioms lietuvaitėms - Lietuvoje gyvenantys kitataučiai išmano įstatymus ir, esant reikalui, išmintingai jais pasinaudoja.“
Daugiau informacijos:
Naujos imigracijos tendencijos Lietuvoje
„Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jos piliečiams tapo paprasčiau keliauti po Europą, mokytis ar dirbti pasirinktoje valstybėje, atsivėrė keliai naujoms pažintims ir bendradarbiavimui su kitų kultūrų žmonėmis. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis sulaukėme ir neigiamų reiškinių, kurių išvengti galėtume daugiau dėmesio skirdami švietėjiškai veiklai“, - sako Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis.
Lietuvaitėmis gali būti naudojamasi
Vilniaus migracijos valdyba per žiniasklaidos priemones ne kartą yra pranešusi apie gausėjančias fiktyvias santuokas. Jos nustatomos stebint užsienio valstybių piliečius, gavusius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Užsieniečių, dažniau - trečiųjų šalių piliečių, norinčių apsigyventi Lietuvoje, padaugėjo šaliai tapus Europos Sąjungos nare. Viena iš galimybių tai padaryti - santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu. Tokiu būdu gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, trečiųjų šalių piliečiai įgyja teisę nevaržomai judėti Europos Sąjungoje. Vilniaus migracijos valdybos pareigūnai, domėdamiesi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių šeimomis, pastebėjo naujas tokių santuokų sudarymo aplinkybes - daugėja atvejų, kai moterys ir merginos artimus santykius su kitataučiais užmezga skubotai, neįsitikinusios vyrų rodomo dėmesio ir jausmų tikrumu. Suvokusios apgaulę, moterys siekia atsiriboti nuo tokio asmens, deja, neretai pavėluotai - tikslą įsitvirtinti Lietuvoje turintys asmenys prieš moteris ir jų artimuosius imasi psichologinio smurto ar teroro. Itin sudėtingos situacijos susidaro susilaukus tokio asmens palikuonių - santuoką nutraukti norinčioms moterims kitataučiai vyrai grasina išsivešią vaikus į savo tėvynę ir uždrausią su jais matytis. Bijodamos neigiamų pasekmių, užsieniečių apgautos moterys kreipiasi į teisėsaugos institucijas, prašydamos apsaugoti jas ir šeimos narius nuo galimo smurto. Prašymų padėti, neišduoti vaiko asmens dokumentų esant tik vienam iš tėvų, sulaukia ir Vilniaus migracijos valdyba.
„Galime tik įsivaizduoti, ką tenka išgyventi moterims, patekusioms į užsieniečių, bet kokia kaina siekiančių išsaugoti santuokinius ryšius vardan asmeninių interesų, pinkles, - sako Vilniaus migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. - Jos patiria psichologinių išgyvenimų dėl išduotų jausmų, jaučiasi pažemintos dėl patirtos apgaulės, yra priverstos kovoti dėl teisių į pačių pagimdytus vaikus.“
Istorijos apie kitataučius, slapta nuo motinų išsivežančius vaikus iš Lietuvos, kartojasi, kitataučių veikimo scenarijai kaip du vandens lašai panašūs vienas į kitą. Paskutinis prašymas padėti Vilniaus migracijos valdybą pasiekė iš Klaipėdos - jauna moteris prašė nepriimti jos vyro pakistaniečio prašymo pagaminti asmens dokumentą jų kūdikiui, nes vyras ketinąs vaiką slapta išsivežti į užsienį.
„Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus minėtas asmuo gali prašyti išduoti asmens dokumentą vaikui ir migracijos tarnybos turi atlikti savo funkcijas. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus migracijos valdyba ieško būdų pagelbėti apgaulę patyrusiai moteriai, tikimės, mažąjį Lietuvos Respublikos pilietį pavyks išsaugoti ir jis liks gimtinėje“, - pastebi G. Bagužis.
Demonstratyvus asistavimas laimės neatneša
Tokie atvejai verčia manyti, kad lietuvės, susisaistančios santuokos saitais su kitataučiais, nesidomi užsieniečio vyro giminės tradicijomis, šalyje vyraujančiais papročiais, galiojančiais teisės aktais, reguliuojančiais sutuoktinių teises ir interesus šeimos susijungimo ar skyrybų atvejais. Jie, deja, atskirose valstybėse skirtingi ir gali būti nepalankūs skyrybų reikalaujantiems kitataučiams sutuoktiniams. Todėl kartais užsieniečiai siekia vedybų su lietuvaitėmis jau turėdami ateities siekių ir skaičiuodami būsimą naudą. Vieniems reikia kitos šalies pilietybę turinčių vaikų, kiti ieško galimybės likti pasirinktoje gyventi valstybėje, dar kiti kurpia pasipelnymo iš ištuokos planus. Tekėdamos už kitataučių moterys turi pagalvoti apie kultūrų skirtumus, moters vaidmenį kitoje aplinkoje, apie kitos šalies tradicijas ir papročius, bendravimo kultūrą, karjeros galimybes, būsimus pokyčius vaikų gyvenime.
Atsivėrusios Europos Sąjungos sienos suaktyvino migraciją, ji - nesustabdoma. Lietuviai keliauja po pasaulį, bendrauja su kitų valstybių piliečiais, susidraugauja, tuokiasi, renkasi patogiausią gyventi vietą. Lygiai taip kažkas renkasi Lietuvą ir mėgina joje įsitvirtinti, deja, kartais nesąžiningais būdais, pasinaudodami lietuvių patiklumu, jaunų žmonių naivumu ir nepatyrimu. Manipuliuodami moterų jausmais, žadėdami joms amžiną meilę ir visokeriopą gerovę, užsieniečiai kuria su lietuvaitėmis šeimas ir užsilieka Lietuvoje.
„Tokie žmonės greitai pamiršta, kad Lietuvoje jie tėra svečiai ir turi elgtis pagal šioje valstybėje vyraujančias taisykles, įtvirtintus įstatymus, gerbti šalies gyventojus, jų papročius ir tradicijas. Taip, kaip mes gerbiame jų, - tvirtina G. Bagužis. - Prašyčiau moterų būti apdairesnėmis renkantis gyvenimo partnerį, neskubėti susieti likimo su mažai pažįstamais, neretai kito tikėjimo ir aplinkos žmonėmis. Moterys, pasirengusios savo gyvenimą susieti su kitataučiais, būkite atsargios - jų meilės prisipažinimai gali būti apsimestiniai! Taip pat kreipiuosi į valstybinių institucijų pareigūnus, visuomenines organizacijas, bendruomenes, ypač norėčiau būti išgirstas šalies jaunimo - nebūkime etnocentriški, bendraukime su kitataučiais maloniai, gerbkime jų kultūrą, tradicijas, tačiau saugokimės apsimestinio lipšnumo.“
Rašyti komentarą