Paieška
Horoskopai
Astromanija

Apie brolius lenkus

Vytautas V. Landsbergis (Asmeninio albumo nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Pirmąsyk „iš arti“ pažinau lenkus netrukus po Sausio 13-osios įvykių. Nuo vasario pabaigos iki birželio teko pagyventi Varšuvoje. Tomis įsimintinomis dienomis visi iki tol galvoje tūnoję lenko-okupanto mitai išgaravo – sutikau ir pažinau nuostabią tautą, ištiesusią pagalbos ranką ne tik man, bet ir šimtams lietuvių pabėgėlių nuo sovietinės kariuomenės.

Toji parama buvo jaučiama visur – greit gavau darbelį Varšuvos universitete, Baltistikos katedroje, visada buvo atviros režisieriaus K. Zanussi namų durys ir t. t. Kartais ateidavo kažkokie nepažįstami žmonės, perduodavo linkėjimus tėvui, atnešdavo valgyti. Tad teigiau ir teigsiu, kad lenkai yra labai graži bei broliška tauta. Juoba kad ir promočiutė Česlava buvo lenkė.

II

Nūnai matant, kas vyksta Vilnijos krašte, peršasi paralelė su šeima – nėra namų be dūmų. Šeimoje juk irgi dažnokai – arba vyras nori būti viršesnis („mauč, boba, kaipmat gauni į snukį“), arba žmona nori vyrą laikyti po padu. Šiais laikais itin populiarus greitasis problemos sprendimas – skyrybos; tik šiuo atveju jis netinkamas – su lenkais neišsiskirsi. Teks išmokti gyventi.

Juk ir šeimoje po neištikimybės (šiuo atveju po kokios nors Suvalkų sutarties sulaužymo) ilgam lieka nuoskaudos ir nepasitikėjimas – kaip ji (ar jis, Juzefas) taip galėjo? Juk mes buvome kitaip sutarę...

Nuoširdus išsikalbėjimas, stengiantis suprasti, o ne kaltinti, galėtų būti psichologinis raktas. Juk sunku suprasti tą, kurio nepažįsti? Kuris nemoka tavo kalbos ir tu negali su juo susikalbėti.

III

Galima nuoširdžiai piktintis, kad Lietuvos lenkai nenori mokytis lietuvių kalbos ir mes nežinome, kokia kalba Lietuvoje su jais susidraugauti. Galbūt tai elementarus pagarbos Lietuvos Valstybei klausimas, bet jis nesprendžiamas bizūnu. Tam yra saldainių fabrikas „Rūta“.

Ir jei kokie nors kitakalbiai kol kas dar Lietuvos Valstybės negerbia, tai gal mes patys pirmiau pradėkime ją gerbti? Parodydami nebesispjaudymo pavyzdį ir tuo būdu pagerbdami ne tik save, bet ir visus kitus – kitaip kalbančius, mąstančius.

IV

Visi lietuviai į Vilniją!!! Toks turėtų būti šūkis. Dabartės bičiuliaujasi tolimiausi pasaulio miestai, singapūrai su balbieriškiais, o mes čia šalia gyvendami vieni kitų nepažįstame ir su kaimynais nesibičiuliaujame.

Įsivaizduokime – jei 2012 metai būtų paskelbti metais „Veidu į Vilniją“. Ir prasidėtų masiniai miestų, miestelių susigiminiavimai – Šalčininkai su Telšiais, Eišiškės su Pakruoju: bendros mugės, bendri kultūriniai susibūrimai, šokiai ir dainos iki išnaktų, vėliau gal net ir bendros įmonės. Svečiai apgyvendinami namuose, vaikai susidraugauja.

Manytina, kad sparčiausiai situacija keistųsi pradėjus nuo savęs: besąlygiškai atleidžiant buvusias neištikimybes savo antrajai pusei. Kaip jie elgiasi – jų reikalas. Net jei kartais kaimynams savos neištikimybės šešėlio nuosėdas norisi permesti kam kitam – tegu. Tegu jų prezidentas lietuvius vadina ožkomis, nereikia reaguoti, tiesiog ignoruoti. Kaip ir vaikas kartais orą viešoj vietoj pagadina, negi pulsi bartis ir rėkti – atverk langą, išsivėdins...

V

Bet dar svarbiau atverti širdį. Lietuviai ir lenkai – lyg ir dvi krikščioniškos tautos, o Vilniaus kraštas išvis gailestingajai Jėzaus širdžiai paaukotas! Tad kodėl neįsiklausoma į Jo žodžius:

„Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas. Bet jūs mylėkite savo priešus – tuomet jūsų lauks didelis atlygis.“

VI

Ir dar momentas: jei tik dvikalbės lentelės yra valstybinių apdovanojimų atsisakymo (bei lietuviškos rankos laužimo) priežastis, tai gal išties Vilnijos krašte tebūna pagaminamos keturkalbės lentelės – lietuvių, lenkų, gudų ir jidiš kalbomis. Tegu būna pagerbti visi čia gyvenę.

VII

Lietuvos lenkų yra visokių. Matykime ir kitokius... Pvz., buvęs parlamentaras Ryšardas Maceikianiecas kiek kitaip žiūri į Lietuvą negu tūlasis Tomaševskis: „Į protestus, piketus, demonstracijas niekas iš lenkų neis, kol Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikieriai, kitaip tariant, Tomaševskis su šeima ir posovietinėmis struktūromis, neduoda įsakymo. Vilniaus krašto lenkams šios jėgos daro įtaką, todėl jie klusniai vykdo jų nurodymus.

O dėl lietuvių kalbos mokėjimo štai ką pasakysiu. Labai gerai, kad parengtos naujosios Švietimo įstatymo pataisos. Tik blogai, kad jos parengtos pavėluotai. Tačiau Lietuvos visuomenė vis dėlto nemato ir nesuvokia pagrindinės blogybės. Tas Švietimo įstatymas bus bejėgis ką nors keisti „iš esmės“ tol, kol Vilniaus lenkai nebus mokomi pirmiausia mylėti ir branginti Lietuvos valstybę. Na ir kas, kad padidės dėmesys lietuvių kalbai. Kaip ir iki šiol, taip ir dabar Vilniaus lenkai mokomi tapti ne Lietuvos, o Lenkijos patriotais.

O reikia, kad Lietuvos lenkai mokytųsi ne tik lietuvių kalbos, bet ir būtų pratinami tapti Lietuvos piliečiais. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija šios problemos kažkodėl nemato. Ji perša gimtosios (lenkų) kalbos mokymą sieti pirmiausia su Lenkijos istorijos ir kultūros propagavimu. Tad tokiomis sąlygomis lietuvių kalbos stiprinimas duos mažai naudos. (...)

O ko siekiama Tomaševskio rankomis, iš tikrųjų žino tie, kurie nustato jo veiklos kryptis ir tikslus. Bet bendroji kryptis kaip ant delno – silpninti Lietuvą per sumaištį ir konfliktą. Tik du iškalbingi faktai – jis priėmė savo etatiniu patarėju ilgametį KGB majorą, gaunanti pensiją iš Rusijos. Jį taip pat remia ir jam patarinėja premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Česlovas Okinčicas.“ (Visas interviu išspausdintas portale – Alkas.lt)

 

Alfa.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Apie tautybes, pilietybes ir bendrybes

Neramių regionų kontekste amžinai aktuali yra skirtis tarp draugo ir priešo. Ginkluotame konflikte apmaudžiausi būna momentai, kai tie, kurie turėtų padėti, ima ir pradeda ignoruoti arba net pagelbsti priešui.
Pasižvalgę po rusakalbių protestų Kryme nuotraukas, galite pamatyti, kokią didelę įtaką paskirų žmonių pasaulio suvokimui gali daryti istorijos politika ir savo tapatybės siejimas su etnosu, o ne valstybe, kurioje gyvenama – tuo, kas yra arti ir pažįstama.

Prisikelianti Gruzija

I
Pigūs skrydžiai iš Vilniaus į Kutaisį plačiau atveria duris į svetingą Gruziją – nuostabią ir mums, lietuviams, itin giminingą šalį. Beje, kaskart ten nuvykę su bičiuliais gruzinais vis stebimės, o kas gi jungia šias dvi istoriškai tarsi nieko bendro neturinčias šalis – Lietuvą ir Gruziją? Nebent tik sovietinė okupacija ir nuožmi dabartinės Rusijos agresija, nukreipta į subyrėjusios imperijos pakraščius.

Didysis Teatras Tautai

Mūsų gyvenimas yra didelis teatras, kuriame puikiai savo vaidmenis vaidina aktoriai: politikai ir politinės partijos, valdininkai ir valstybės įmonių vadovai. Būtų įdomu jį stebėti ir juo grožėtis, jei jis mums nieko nekainuotų ir neigiamai neveiktų mūsų gyvenimų ir likimų.
Maistas Tautai
Per televizorių mačiau mūsų Prezidentę su pilnu karučiu maisto produktų. Ji šypsojosi, buvo soti ir laiminga. Aplinkui bėgiojo žurnalistai su kameromis ir fotoaparatais. Šalia dūzgė būrys padėjėjų ir patarėjų.

Paternalizmas ir kvazidemokratija

Demokratija yra grindžiama pasitikėjimu piliečiais, jų gera valia ir sveiku protu. Lietuvos valdžia vis mažiau rodo to pasitikėjimo. Ji dažnai elgiasi taip, lyg geriau žino, ko reikia eiliniams piliečiams ir kas tarnauja jų interesams, negu jie patys, tad priima nutarimus, kuriuos turėtų priimti Lietuvos piliečiai. Didėjantis valdžios paternalizmas nieko gero nežada. Jau ir taip pilietiškai pasyvūs Lietuvos gyventojai dar labiau nusigręš nuo valstybės.

Moksleivių krepšelių gaudymo šalutinis poveikis

Jauna kaimo mokyklos mokytoja, grįžusi po ligos į darbą, randa dienyne prirašytų pažymių. Vieša paslaptis, kad mokyklos administracija kartais savo nuožiūra dalija pažymius tam tikriems vaikams. Kitoje kaimo mokykloje mokytojos gauna barti, jei išveda neigiamą pažymį nepažangiems – pražus krepšeliai, o su jais ir mokymo įstaiga. Šalutinių krepšelių gaudymo poveikių yra ir daugiau.

Ukrainos suvienijimo keliai

Nėra abejonių, kad separatizmą Ukrainos Rytuose kursto Rusija. Į neramius regionus siunčiami žvalgai, provokatoriai, dalijami ginklai, veikiausiai dalyvauja Kremliaus specialiosios pajėgos. Be Maskvos žinios nebūtų pastatų užiminėjimo, Donecko ar Charkovo „respublikų“, referendumo Kryme, „savigynos“ būrių, žalių žmogeliukų ir kitų keistenybių.

Susijusios naujienos