Apie brolius lenkus

    Vytautas V. Landsbergis (Asmeninio albumo nuotr.)
    Aa+Aa-

    Pirmąsyk „iš arti“ pažinau lenkus netrukus po Sausio 13-osios įvykių. Nuo vasario pabaigos iki birželio teko pagyventi Varšuvoje. Tomis įsimintinomis dienomis visi iki tol galvoje tūnoję lenko-okupanto mitai išgaravo – sutikau ir pažinau nuostabią tautą, ištiesusią pagalbos ranką ne tik man, bet ir šimtams lietuvių pabėgėlių nuo sovietinės kariuomenės.

    Toji parama buvo jaučiama visur – greit gavau darbelį Varšuvos universitete, Baltistikos katedroje, visada buvo atviros režisieriaus K. Zanussi namų durys ir t. t. Kartais ateidavo kažkokie nepažįstami žmonės, perduodavo linkėjimus tėvui, atnešdavo valgyti. Tad teigiau ir teigsiu, kad lenkai yra labai graži bei broliška tauta. Juoba kad ir promočiutė Česlava buvo lenkė.

    II

    Nūnai matant, kas vyksta Vilnijos krašte, peršasi paralelė su šeima – nėra namų be dūmų. Šeimoje juk irgi dažnokai – arba vyras nori būti viršesnis („mauč, boba, kaipmat gauni į snukį“), arba žmona nori vyrą laikyti po padu. Šiais laikais itin populiarus greitasis problemos sprendimas – skyrybos; tik šiuo atveju jis netinkamas – su lenkais neišsiskirsi. Teks išmokti gyventi.

    Juk ir šeimoje po neištikimybės (šiuo atveju po kokios nors Suvalkų sutarties sulaužymo) ilgam lieka nuoskaudos ir nepasitikėjimas – kaip ji (ar jis, Juzefas) taip galėjo? Juk mes buvome kitaip sutarę...

    Nuoširdus išsikalbėjimas, stengiantis suprasti, o ne kaltinti, galėtų būti psichologinis raktas. Juk sunku suprasti tą, kurio nepažįsti? Kuris nemoka tavo kalbos ir tu negali su juo susikalbėti.

    III

    Galima nuoširdžiai piktintis, kad Lietuvos lenkai nenori mokytis lietuvių kalbos ir mes nežinome, kokia kalba Lietuvoje su jais susidraugauti. Galbūt tai elementarus pagarbos Lietuvos Valstybei klausimas, bet jis nesprendžiamas bizūnu. Tam yra saldainių fabrikas „Rūta“.

    Ir jei kokie nors kitakalbiai kol kas dar Lietuvos Valstybės negerbia, tai gal mes patys pirmiau pradėkime ją gerbti? Parodydami nebesispjaudymo pavyzdį ir tuo būdu pagerbdami ne tik save, bet ir visus kitus – kitaip kalbančius, mąstančius.

    IV

    Visi lietuviai į Vilniją!!! Toks turėtų būti šūkis. Dabartės bičiuliaujasi tolimiausi pasaulio miestai, singapūrai su balbieriškiais, o mes čia šalia gyvendami vieni kitų nepažįstame ir su kaimynais nesibičiuliaujame.

    Įsivaizduokime – jei 2012 metai būtų paskelbti metais „Veidu į Vilniją“. Ir prasidėtų masiniai miestų, miestelių susigiminiavimai – Šalčininkai su Telšiais, Eišiškės su Pakruoju: bendros mugės, bendri kultūriniai susibūrimai, šokiai ir dainos iki išnaktų, vėliau gal net ir bendros įmonės. Svečiai apgyvendinami namuose, vaikai susidraugauja.

    Manytina, kad sparčiausiai situacija keistųsi pradėjus nuo savęs: besąlygiškai atleidžiant buvusias neištikimybes savo antrajai pusei. Kaip jie elgiasi – jų reikalas. Net jei kartais kaimynams savos neištikimybės šešėlio nuosėdas norisi permesti kam kitam – tegu. Tegu jų prezidentas lietuvius vadina ožkomis, nereikia reaguoti, tiesiog ignoruoti. Kaip ir vaikas kartais orą viešoj vietoj pagadina, negi pulsi bartis ir rėkti – atverk langą, išsivėdins...

    V

    Bet dar svarbiau atverti širdį. Lietuviai ir lenkai – lyg ir dvi krikščioniškos tautos, o Vilniaus kraštas išvis gailestingajai Jėzaus širdžiai paaukotas! Tad kodėl neįsiklausoma į Jo žodžius:

    „Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas. Bet jūs mylėkite savo priešus – tuomet jūsų lauks didelis atlygis.“

    VI

    Ir dar momentas: jei tik dvikalbės lentelės yra valstybinių apdovanojimų atsisakymo (bei lietuviškos rankos laužimo) priežastis, tai gal išties Vilnijos krašte tebūna pagaminamos keturkalbės lentelės – lietuvių, lenkų, gudų ir jidiš kalbomis. Tegu būna pagerbti visi čia gyvenę.

    VII

    Lietuvos lenkų yra visokių. Matykime ir kitokius... Pvz., buvęs parlamentaras Ryšardas Maceikianiecas kiek kitaip žiūri į Lietuvą negu tūlasis Tomaševskis: „Į protestus, piketus, demonstracijas niekas iš lenkų neis, kol Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikieriai, kitaip tariant, Tomaševskis su šeima ir posovietinėmis struktūromis, neduoda įsakymo. Vilniaus krašto lenkams šios jėgos daro įtaką, todėl jie klusniai vykdo jų nurodymus.

    O dėl lietuvių kalbos mokėjimo štai ką pasakysiu. Labai gerai, kad parengtos naujosios Švietimo įstatymo pataisos. Tik blogai, kad jos parengtos pavėluotai. Tačiau Lietuvos visuomenė vis dėlto nemato ir nesuvokia pagrindinės blogybės. Tas Švietimo įstatymas bus bejėgis ką nors keisti „iš esmės“ tol, kol Vilniaus lenkai nebus mokomi pirmiausia mylėti ir branginti Lietuvos valstybę. Na ir kas, kad padidės dėmesys lietuvių kalbai. Kaip ir iki šiol, taip ir dabar Vilniaus lenkai mokomi tapti ne Lietuvos, o Lenkijos patriotais.

    O reikia, kad Lietuvos lenkai mokytųsi ne tik lietuvių kalbos, bet ir būtų pratinami tapti Lietuvos piliečiais. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija šios problemos kažkodėl nemato. Ji perša gimtosios (lenkų) kalbos mokymą sieti pirmiausia su Lenkijos istorijos ir kultūros propagavimu. Tad tokiomis sąlygomis lietuvių kalbos stiprinimas duos mažai naudos. (...)

    O ko siekiama Tomaševskio rankomis, iš tikrųjų žino tie, kurie nustato jo veiklos kryptis ir tikslus. Bet bendroji kryptis kaip ant delno – silpninti Lietuvą per sumaištį ir konfliktą. Tik du iškalbingi faktai – jis priėmė savo etatiniu patarėju ilgametį KGB majorą, gaunanti pensiją iš Rusijos. Jį taip pat remia ir jam patarinėja premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Česlovas Okinčicas.“ (Visas interviu išspausdintas portale – Alkas.lt)

     

    Alfa.lt
    *Sutinku su taisyklėmis
    Skaityti visus komentarus (60)

    Taip pat skaitykite:

    Borisas Nemcovas ir Rusija, kurios niekada nebuvo 2

    Jei nuoširdžiai klausytume, ką nuosekliai, metai iš metų, aiškina Kremlius, tikriausiai sunku būtų atsikratyti minties, ...

    Mums vardas Putino šviesus, kaip tikro tėvo, draugo 12

    Kas yra girdėjęs Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus, „naujo, socialistinio realizmo principais pagrįsto istorinio lietuvių ...

    Kas izoliuotas – Putinas ar mes? 6

    Antrą sykį žlugus Minsko susitarimams, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netruko apsilankyti „neliberaliu ...

    Kiek kainuoja pinigai? 9

    Visiems aišku, kad už prekes ir paslaugas reikia atsiskaityti pinigais.

    „Tvarka ir teisingumas“ be Mazuronių 9

    Iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasitraukus Valentinui Mazuroniui, galima kelti klausimą – kaip tai atsilieps ...

    Ką statysime – Smetoną ar Putiną? 20

    Smetoniška gira, smetoniška dešra, smetoniški politiniai sentimentai.

    50 pilkų (romantiškos) meilės pavojų 5

    Vasaris – puikus mėnuo pagalvoti apie meilę. Savo artimui, mylimajai/-m ar Lietuvos atveju netgi tėvynei.

    Žiurkių vaikai 5

    Trapi paliaubų viltis Ukrainoje, kaip ir buvo niūriai prognozuojama, žlunga.

    Trys Lietuvos – trys politiniai elitai 4

    Lietuva turi tris valstybines šventes, kurios atspindi visus mūsų politinio savarankiškumo laikotarpius.

    Apie modernybę rinkimuose 4

    Tuo pačiu metu, kai tautos žvilgsniai nukrypo į tolimąją Norvegiją ir į stulbinamą atvirumą pademonstravusį Alytaus ...

    Susijusios naujienos