Pirmasis pokomunistinės Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa, nusprendęs atsisakyti Lietuvos valstybinio apdovanojimo, buvo suklaidintas dėl tariamai blogėjančios Lietuvos lenkų mažumų padėties, o jo pateikti argumentai negali išlaikyti jokios kritikos. Tuo įsitikinęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis, diplomatinių santykių su Lenkija atkūrimo laikotarpiu ėjęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigas.
Europos Parlamento (EP) narys prisiminė turėjęs ne vieną progą pabendrauti su L. Walęsa tuo metu, kai šis dar buvo Lenkijos vadovas.
„Atsimenu jo džiaugsmingą skambutį, kad siunčia į Vilnių savo paskirtą ambasadorių, arba pakvietimą Helsinkyje į ložę kartu išgerti šampano, kai 1992 metais laimėjome (Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje – red. pastaba) viršūnių konferencijos sprendimą išvesti Rusijos kariuomenę iš Baltijos valstybių „greitai, visiškai ir tvarkingai“. Kai jis laimėjo Boriso Jelcino „leidimą“ stoti į NATO, tai buvo svarbu ir mums“, – pasakojo V. Landsbergis.
Tiesa, jis pabrėžė turėjęs duomenų ir apie tai, kad L. Walęsos aplinkos žmonės bandė jį nuteikti prieš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnus.
WALĘSA, PROTESTUODAMAS DĖL LENKŲ PADĖTIES, ATSISAKO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINO
GRYBAUSKAITĖ: WALĘSOS TEISĖ ATSISAKYTI APDOVANOJIMO
„Bendrų tikslų sampratos ilgam nesudrumsdavo nė prezidento aplinka, rodos, aiškindavusi, kad Lietuvos veiksmai tramdyti pučistines autonomininkų savivaldybes esą nukreipti „prieš lenkus“. Neatsakydavome arogantiškai, ir tai pasiteisino“, – tvirtino V. Landsbergis.
Paklaustas, ar Lietuvos pareigūnai ne per daug rizikavo, būtent šiuo įtemptų dvišalių santykių laikotarpiu pasirinkę rekomenduoti L. Walęsą valstybiniam apdovanojimui, europarlamentaras užtikrino, kad proga apdovanoti buvusį Lenkijos prezidentą buvo tinkama – ir to visiškai užtenka.
„Dvidešimt metų, kai atkūrėme diplomatinius santykius, – visai tinkama proga pagerbti nuopelnus. Keistenybė yra atsisakyti tų nuopelnų pripažinimo“, – sakė V. Landsbergis.
EP narys pabrėžė, kad per pastaruosius 20 metų dvišaliai santykiai žengė „toli pirmyn“, todėl apmaudu, kad juos dabar temdo iš lenkų politikų pusės patiriamas spaudimas.
„Praeities neteisybių stengdavomės nepriminti, džiaugdavomės geru sutarimu ir bendrais pasiekimais. Tai iš Lenkijos nūnai važiuoja instruktoriai, spausdinami reikiami tekstai, kaip Lietuva okupavo arba aneksavo savo istorinę ir dvasinę sostinę. Matyt, gauta aukštesnė instrukcija“, – sakė V. Landsbergis.
Jo teigimu, pareiškimai, kad Lietuvos lenkų mažumos nepasitenkinimas kyla dėl prastėjančios švietimo padėties, yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos lenkų mažumos protegavimas esą net pasiekė tokį lygį, kad nuo to kentėjo patys mokiniai, kuriuos iki šiol „valstybės kalbos moko patys nemokantys“.
„Autonomininkų idėjos atgimsta ne dėl švietimo“, – teigė V. Landsbergis.
Europarlamentaro nuomone, šiuo metu „vietiniai veikėjai“ aktyviai bando paversti Lenkijos vyriausybę savo įkaite, tačiau kaip jiems seksis ateityje, dar nėra visiškai aišku.
Rašyti komentarą