Matydami animacinį serialą „Futurama“ ar kitus ateitį vaizduojančius filmus ir serialus, nesistebime šiais, galinčiais tapti realybe, vaizdais.
Pastarieji dešimtmečiai visiems mums buvo lemtingi, bandant suvokti žmogaus santykį su gamta, aplinka ir technologijomis. XXI-asis amžius mums tapo draugiškas: nebe industrinis, o skatinantis kurti darnų ir suderintą technikos, pramonės, verslo ir žmogaus įprasto gyvenimo pasaulį.
Šios vizijos – nėra tik gražūs žodžiai; į atskiras grupes šiandienos problemomis ir ateities perspektyvomis besiburiantys žmonės kuria planus, kuriuos pamažu įgyvendina.
Technologijos.lt domėjosi, kokios elektromobilių verslo Lietuvoje perspektyvos. O gal tai tik graži svajonė? Apie tai ir dar daugiau kalbamės su Lietuvos elektromobilių asociacijos (LEA) valdybos pirmininku Laurynu Jokužiu.
Lietuvos elektromobilių asociacija įkurta pernai liepą, kokiu tikslu ir kodėl ji įkurta ne šiais ar dar kitais metais?
Pernai surinkome daugiau nei 10 elektromobilių entuziastų, su kuriais kartu norėjome vykdyti įvairius projektus, o kad bendradarbiavimas būtų gerai organizuotas – įkūrėme asociaciją.
Šių metų pradžioje technologijos.lt rašė tai, kad aukštųjų technologijų įmonė „Elinta“ sukūrė elektromobilį. O vasaros pradžioje šalia Kauno rajono savivaldybės pastato įrengta elektromobilių įkrovimo stotelė. Ar galime teigti, kad šie metai elektromobiliams Lietuvoje – perversmo laikotarpis? Juk iki šiol apie šią naujovę kalbėta tik kaip apie tolimą ateitį.
Jeigu tai galime vadinti perversmo metais – tai labai šaunu, nes tai reiškia kad LEA vienas iš pirminių tikslų jau pasiektas. Tikrasis perversmas bus, kai bent 10 proc. automobilių bus varomi elektra.
Praėjusį mėnesį Lietuvoje pasirodė pirmasis gamyklinis elektromobilis „Tazzari Zero“. O Klaipėdos miesto meras pasiūlė elektromobilių vairuotojams leisti už ekologinės transporto priemonės stovėjimą mokamose aikštelėse nemokėti – atleisti nuo rinkliavos. Kaip manote, ar šios pastangos populiarinti Lietuvoje elektromobilius neprasilenkia su esama tikrove – daugelis vis dar renkasi neekologišką, tradiciniu kuru varomą, transportą?
Būtent dėl to ir reikia tokių politinių sprendimų, kurie paskatintų miestiečius daugiau naudoti elektromobilius. Panašios lengvatos jau yra taikomos kitose Europos šalyse, kaip Švedija, Norvegija, Danija, Ispanija, Vokietija ir pan.
Kodėl lietuviai neskuba įsigyti elektromobilių?
Naudojimasis elektromobiliu atsiperka tik po 5-7 metų, tuo tarpu Norvegijoje – per 2-3 metus dėl taikomų kompensacijų ir privilegijų, tokių kaip nemokamas parkavimas, įkrovimas, įvažiavimas į miesto centrą ir pan. Mūsų asociacija šiuo metu ir dirba su valdžios institucijomis, kad tokios lengvatos įsigaliotų ir Lietuvoje.
Jau minėto į Lietuvą atkeliavusio elektromobilio kaina nuo 88 iki 110 tūkst. litų. Ne ką prastesnį, tačiau iš naftos gaminamu kuru varomą, automobilį galima įsigyti už dvigubai mažesnę kainą. Ar tai reiškia, kad bent jau artimiausius 10 metų elektromobiliais Lietuvoje važinės tik didžiausias pajamas gaunantieji? Daugiau>>
Rašyti komentarą