Pernai Akmenės rajone, karjere, rastos senovinių roplių dantų ir kaulų liekanos priklausė prieš 220 mln. metų gyvenusiam phytozaurui, nustatė mokslininkai.
Radinių taksonomijos tyrimai šią vasarą baigti Varšuvos universitete, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba.
Varšuvos universiteto geologas ir stuburinių paleontologas Grzegorzas Niedzwiedzkis (Gžegožas Nedveckis), Niujorko Gamtos istorijos muziejaus darbuotojas Steve Brusatte (Styvas Brasetas), Richardas Butleris (Ričardas Batleris) iš Miunchenao ir Tomaszas Sulejus (Tomašas Sulejus) iš Varšuvos pernai lankėsi Akmenės rajone greta Ventos regioninio parko esančiame Šaltiskių molio karjere.
Mokslininkai tuomet rado senovinių roplių dviejų dantų ir dviejų žandikaulių liekanų .
Manyta, kad fosilijos gali būti skiriamos arba ropliams Archozaurams, arba senovinėms žuvims. Tik po labai kruopščių taksonomijos tyrimų Varšuvos universitete, nustatyta, kad tai phytozauro, priklausančio Archozaurų grupei, liekanos.
ANot LGT pranešimo, Šaltiškių karjero radiniai - unikalus atradimas. Triaso periodo phytozaurai iki šiol buvo rasti tik Vidurio Europoje. Ventos krašte rastos gerai išsilaikiusios stuburinių gyvūnų fosilijos yra nepaprastai retas reiškinys, todėl būtini tolesni Šaltiškių karjero tyrinėjimai.
Šie vertingi radiniai dabar yra Varšuvoje, juos artimiausiu metu tyrinėtojai ketina atvežti į Lietuvą.
Phytozaurai - išnykusi stambių, vėlyvojo triaso pusiau vandeninių roplių Archozaurų grupė. Jie priklauso Phytosauridae šeimai. Gyvūnai turėjo ilgą snukį (kaukolės dydis galėjo siekti daugiau kaip 120 cm), buvo gerai šarvuoti, savo dydžiu (apie 5 m ilgio), išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs į šiuolaikinius krokodilus, gyveno ežeruose, upėse ir pelkėse.
Phytozaurai labiausiai buvo paplitę triaso periode prieš 205-250 mln. metų. Jų fosilijų randama Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Maroke, Tailande ir Madagaskare. Jų randama ir ankstyvosios juros periodo uolienose.
Rašyti komentarą