Juos vadina troliais, šiuolaikinėmis interneto pabaisomis. Tai gali būti realūs žmonės arba vadinamieji robotai, kurie tyčia erzina forumo dalyvius ir trukdo sklandų jų bendravimą. Ar juos priimti kaip neišvengiamas interneto atliekas ar saugotis jų lyg energetinių vampyrų?
Virtualios erdvės „trolinimas“ arba šiukšlinimas
Vadinamieji troliai, pagal kompiuterių specialisto Džiugo Paršonio įkurtą blogą nezinau.lt, yra asmenys, prisijungiantys prie susiformavusios internetinės bendruomenės (forumo, naujienų grupės) ir ten skelbiantys įžeidžiančias, erzinančias žinutes. Jų tikslas – kvailomis pastabomis sutrukdyti sklandžią diskusiją, sukelti sumaištį, supykdyti pastovius bendruomenės dalyvius.
„Trolinimas“ yra priskiriamas prie interneto erdvės šiukšlinimo (arba spam'o). Pasak interneto žinovų, troliai yra pavojingesni už įprastus „šiukšlintojus“, nes jų darbeliai yra sunkiau atpažįstami. Tačiau pastovios internetinės bendruomenės nariai pažįsta vieni kitų rašymo stilių, juokelius, todėl šiems neturėtų būti sunku greitai susekti įsibrovėlį.
„Nesu pats aktyviausias lietuviškos „blogerių“ bendruomenės veikėjas, tačiau teko girdėti apie „trolius“, – sakė informacinių technologijų specialistas Gytis Repečka. – Nors Džiugas „troliais“ labiau linkęs vadinti žmones, aš, kaip programuotojas praktikas, prie šio termino priskirčiau ir taip vadinamus robotus (angliškai „bots“).
Tai yra automatizuota programinė įranga, gebanti užsiregistruoti forumuose ar tinklaraščiuose, išanalizuoti diskusijos turinį ir sugeneruoti atsakymą. Jame pateikiamos reklaminės frazės, susietos su nuorodomis į įvairius puslapius, paprastai tokius, kuriuose prekiaujama elektronika, falsifikuotais produktais, medikamentais ar panašiai. Žinutėje rašoma gudriais užslėptais sakiniais, kurie iš pirmo žvilgsnio primena atsakymą į diskusijoje vystomą klausimą. Atidžiau paskaičius galima pastebėti, kad tie sakiniai tėra agreguotas diskusijos dalyvių pokalbio variantas.“
G. Repečkos teigimu, greitai arba automatizuotai patikrinti, ar tai tikrai yra „trolinė“ žinutė, gali būti gana sudėtinga. Pasak interneto specialistų, kilus įtarimui, kad jūsų virtualią bendruomenę atakuoja gyvas „trolis“, geriausia jį ignoruoti, neatsakinėti į jo provokacijas, nes šis pasitenkina sukeltomis diskusijos dalyvių emocijomis. O robotus „trolintojus“ tereikia trinti ir blokuoti.
Internetiniai vampyrai, piratai ar iškrypėliai?
Amerikiečių mokslininkai tyrę šį interneto reiškinį ir jo dalyvius, „trolius“, nustatė, kad tokius labiausiai vilioja interneto anonimiškumas. Pasislėpę už kompiuterio ekrano, jie tarsi apsvaigsta nuo to jausmo, kai pajunta galį sukelti „karus“. Ši psichologinė būsena prilyginama euforijai, primenančiai apsvaigimą alkoholiu arba patiriamą valdžios jausmą.
Psichologas Andrius Kaluginas vienareikšmiškai „ trolius“ vadina energetiniais vampyrais. „Tai yra tokia vampyrizmo rūšis, kai naudojantis internetu, žmogus gauna pasitenkinimą, kad yra anonimiškas ir nepakaltinamas, kad sukelia destrukciją“, – kalbėjo psichologas. Jis klientus dažnai konsultuoja naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis.
Šis specialistas yra turėjęs klientą „trolį“. „Jis man pripažino, kad konstruktyvi diskusija jam visai nėra įdomi. O kuo daugiau ant jo pykstama, tuo jis labiau „užsiveda“. Tai jam suteikia neapsakomą malonumą, kartais net seksualinį, – pasakojo A. Kaluginas. – Todėl su tam tikromis išlygomis interneto trolius galima priskirti ne tik prie energetinių vampyrų, bet ir prie asmenų, turinčių lytinių nukrypimų. Jie yra lyg internetiniai piratai – nematomi, nepagaunami ir labai piktybiški. Žinoma, tokie žmonės turi aibę psichologinių problemų. Viena pagrindinių – destrukcijos manija.“
Tikrasis trolio portretas
Minėto amerikiečių tyrimo autoriai, interneto trolius vadina susidvejinusiomis asmenybėmis. Būtent virtualioje erdvėje jie išlaisvina savo instinktus, tai yra, parodo gyvulišką savo būties pusę. Ją pažaboti įmanoma, kaip teigia interneto specialistai, privaloma registracija interneto forumuose, naujienų puslapiuose, tinklaraščiuose. Ar tai reiškia, kad tik anonimiškumas ir nebaudžiamumo jausmas įkvepia „trolius“ siautėti virtualioje erdvėje, o realybėje jie vėl virsta įprastais kaimynais, bendradarbiais, bendrapiliečiais?
Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro „InVito“ psichologas, psichoenergetinio vampyrizmo ir melo psichologijos ekspertas A. Kaluginas mano, kad drąsiai internete siautėjantys siaubūnai „troliai“ realiame gyvenime yra tarsi pilkos pelytės.
„Realiame pasaulyje jie neturi pagrindinių virtualios erdvės „privalumų“, anonimiškumo ir nebaudžiamumo, todėl čia jie netenka visų savo „pranašumų“. Realybeje jie dažniausiai yra tylūs, nedrąsūs žmonės, slepiantys savo emocijas, tarp jų ir pyktį, – aiškino A. Kaluginas. –
„Troliai“ turi daug psichologinių problemų – nuo nepasitikėjimo savimi, komunikacijos ir saviraiškos sunkumų iki įvairių fobijų. Jie yra psichologiniai smurtautojai, todėl kaip didžioji dauguma smurtautojų, jų psichologinio profilio pagrindas yra agresija ir destrukcija. Šios turi gilias psichologines šaknis. Mano nuomone, tai yra žmonės, patyrę psichologinę traumą, kuri juos verčia keršyti visiems žmonėms. „Troliai“ kerštui pasirenka saugų internetinį variantą, nes realiame gyvenime jie jaučiasi bejegiais ir lengvai pažeidžiamais.“
Rašyti komentarą