Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Vidutinė metinė infliacija liepą – 3,4 proc., eksportas šiemet augo 42 proc.

Maisto prekės („Lietuvos žinių" nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Vidutinė metinė infliacija apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) sudarė 3,4 procento ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Metinė infliacija (2011 m. Liepos mėn., palyginti su 2010 m. Liepos mėn.) Sudarė 4,6 procento, o mėnesinis (2011 m. Liepos mėn., palyginti su birželio mėn.) Vartojimo prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas sudarė 0,2 procento.

Pagal SVKI apskaičiuota metinė infliacija bei mėnesinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis sutapo su atitinkamais pagal VKI apskaičiuotais rodikliais.

Eksportas augo

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2011 m. birželio mėn. eksportuota prekių už 6,1 mlrd. litų, importuota – už 6,6 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,5 mlrd. litų ir buvo 19,1 procento didesnis nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prekybos su ES valstybėmis statistika buvo patikslinta gavus PVM deklaracijų duomenis.

2011 m. birželio mėn., palyginti su 2010 m. birželio mėn., eksportas padidėjo 32,4 procento, importas – 31,3 procento. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 32,7, o importas – 25,9 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 24,2 procento, be mineralinių produktų – 24,1 procento. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 29,4 procento padidėjęs naftos produktų, 90,3 – antžeminio transporto priemonių, 97,5 procento – trąšų, 29,2 – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 35,3 procento padidėjęs žalios naftos, 66,4 – antžeminio transporto priemonių, 45 procentais – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas.

Per mėnesį (2011 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn.) eksportas padidėjo 0,4 procento, importas sumažėjo 2,9 procento. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 0,2, o importas sumažėjo 6,8 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 1,6 procento, be mineralinių produktų – 3,6 procento. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 58,4 procento padidėjęs juodųjų metalų atliekų ir laužo, 21 procentu – pieno ir pieno produktų eksportas. Importo sumažėjimui įtakos turėjo 15,3 procento sumažėjęs antžeminio transporto priemonių, 44,1 – valgomųjų daržovių importas.

2011 m. sausio–birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, eksportas padidėjo 41,2 procento, importas – 41,9 procento. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas ir importas padidėjo po 40,5 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 31,7 procento, be mineralinių produktų – 28,3 procento. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 44,6 procento padidėjęs naftos produktų, 2,1 karto – antžeminio transporto priemonių, 97,3 procento – trąšų eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 47,2 procento padidėjęs žalios naftos, 97,6 procento – antžeminio transporto priemonių, 57,1 procento – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas.

2011 m. sausio–birželio mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (15,9 proc.), Latvija (9,5 proc.), Vokietija (9,1 proc.) ir Lenkija (7,4 proc.). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (32,4 proc.), Vokietija (10 proc.), Lenkija (8,9 proc.) ir Latvija (6,5 proc.).

2011 m. sausio–birželio mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineralinių produktų (24,4 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių ir pagalbinių transporto įrenginių (9,7 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (9,6 proc.) eksportas. Didžiausią importo dalį sudarė mineralinių produktų (34,3 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (11,8 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,5 proc.) importas.

Alfa.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

VMI gyventojams pervedė pirmuosius 7,5 mln. litų mokesčių permokos

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad šiandien gyventojams, teisingai elektroniniu būdu pateikusiems pajamų mokesčio deklaracijas ir pasinaudojusiems gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis, pervesta 7,57 mln. litų. Papilnėjusias sąskaitas šiandien pastebės beveik 18 tūkst. mokesčių mokėtojų.
„Šiemet, kaip ir kasmet, pirmojoje balandžio pusėje VMI mokesčių mokėtojams pradeda grąžinti permokas.

Rusija per 10 dienų pateiks atsakymus dėl ES kreipimosi į PPO

Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) per 10 dienų pateiks Europos Komisijai (EK) atsakymus į visas pretenzijas, kurios išvardintos Europos Sąjungos (ES) kreipimęsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Rusijos paskelbto ES kiaulienos embargo.
„Mes labai rimtai rengiamės būsimam aiškinimuisi ir per 10 dienų parengsime atsakymus į visas ES pretenzijas, to nevilkindami“, – pareiškė „Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas.

Lietuvos bankas apribojo dar vienos kredito unijos veiklą

Kredito unijoje „Naftininkų investicijos“ nustačiusi finansinių pažeidimų ir atsižvelgdama į tai, kad ši kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba laikinai apribojo jos veiklą ir nušalino unijos vadovybę.
Kredito unijos „Naftininkų investicijos“ inspektavimo metu nustatyta, kad šios unijos finansinės ataskaitos neparodo tikrosios finansinės būklės.

„Snoro“ bankroto administratorius į banką jau sugrąžino beveik 2 milijardus litų

„Snoro“ bankroto administratoriaus komanda, iki prasidedant šiems metams, į banką buvo sugrąžinusi 1,9 mlrd. litų, iš jų per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį – 119 mln. litų, skelbia naujausia bankroto administratoriaus ataskaita. Per apžvelgiamą laikotarpį buvo pradėtas didžiausio banko aktyvo – paskolų portfelio – pardavimo procesas, tęsiamas paskolų administravimas, iš skolininkų perimto nekilnojamojo bei bankui priklausiusio kilnojamojo turto pardavimas.

Tyrimas: Lietuvoje maistas brango mažiau nei Estijoje ir Latvijoje

Keturių asmenų šeimai mėnesiui rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai. Daugiausia – 4,3 proc. – Estijoje, mažiausiai – 3,2 proc. Lietuvoje. Eurą įsivedusioje Latvijoje padidėjimas siekė 4,1 proc. Tokius rezultatus atskleidė antrus metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Ekspertas: emigracija Baltijos šalyse tapo norma

Emigracija tapo norma visose trijose Baltijos šalyse ir artimiausiais metais emigrantų skaičius toliau augs. Apie tai trečiadienį per konferenciją „Emigracija Baltijos ir Rytų Europos šalyse“ pareiškė Latvijos universiteto profesorius Michailas Hazanas.
Duomenys iš skirtingų šaltinių patvirtina teiginį, esą Latvija ir Lietuva šiuo metu įeina į „mobiliausių ES šalių trejetuką“. Emigracijos mastas kelia grėsmę jų demografinei situacijai, socialinių garantijų sistemai ir ekonomikos plėtrai.

Susijusios naujienos

Kovą metinė infliacija euro zonoje sumažėjo iki 0,5 proc.

Komentaras: Rusijos ekonomika – ties sąstingio riba

Kovą prognozuojama 0,3 proc. infliacija

Tikėtina, kad vasario mėnesio infliacija bus nulinė

Šimonytė: nereikia turėti iliuzijų, kad kainos niekada ...

SEB bankas: Latvijos infliacija po euro įvedimo nešokiravo

Investuotojai laukia euro zonos infliacijos duomenų

Gruodžio mėnesio infliaciją labiausiai lems šventinės ...

Vidaus rinkos Vokietijai augti nepakanka

Anglijos centrinis bankas: Britanijos atsigavimas – tvarus