Baigiantis XV tarptautiniam Thomo Manno festivaliui, Nidoje pristatyta Akvilės Zavišaitės kūrybos paroda „Tarp Vilniaus ir Sidnėjaus: po 20 metų“.
Į Nidos menininkų namus paroda atkeliavo iš Vilniaus meno galerijos „Kunstkamera“. Nuo vasaros pradžios sostinėje rodyta bene gausiausia A.Zavišaitės (1962-1991) kūrybos kolekcija. Per parodos atidarymą Nidoje iš Australijos atvykusi A.Zavišaitės mama žurnalistė Rita Baltušytė sakė, kad šis renginys - simbolinis dukros grįžimas į gimtinę. Mat būtent šiame kurorte būsimoji dailininkė leido pirmuosius gyvenimo metus, o vėliau kiekvieną vasarą čia atostogaudavo. „Nesibaigianti šventė“, - taip Nidos vasaras yra apibūdinusi pati A.Zavišaitė.
Lyg kometa
Po trumpo, bet lyg kometa ryškaus gyvenimo A.Zavišaitė paliko per penkiasdešimt įvairia technika atliktų darbų. „Nuo pat kūrybos pradžios ji buvo susikūrusi itin savitą, „akvilišką“ stilių, - kalbinama LŽ, teigė galerijos „Kunstkamera“ direktorė Simona Makselienė. - A.Zavišaitė mūsų dailėje yra tam tikra autsaiderė. Ji naudojo tokias kūrybos priemones, kurios tuo metu nebuvo būdingos lietuvių dailei, - erotiką, groteską.“
Į Australiją
Akvilė gimė rašytojo Juozo Baltušio dukters žurnalistės R.Baltušytės ir dailininko, buriuotojo Algimanto Zavišos (1935-1998) šeimoje. Tėvai anksti išsiskyrė, tad dukra per mokslo metus gyveno sostinėje, o vasaras leisdavo pas tėvą Nidoje. Baigusi mokyklą, A.Zavišaitė ketino stoti į Lietuvos dailės institutą, tačiau jai nebuvo leista laikyti egzaminų. Greičiausiai egzaminuotojai pabūgo, nes Akvilės mama, atsisakiusi Sovietų Sąjungos pilietybės, jau kurį laiką gyveno Australijoje. 1983 metais ten įsikūrė ir jos dukra. A.Zavišaitė baigė Niukaslo dailės koledžą, stažavosi Niujorko dailės ir kino meno institute. Mirė 1991-ųjų birželį nuo tuo metu dar mažai žinomos, paslaptingos ligos - AIDS. Liūdnai simboliška, kad šia liga sirgęs dainininkas Freddie Mercury mirė tų metų lapkritį.
Kultinė menininkė
Akvilė turėjo visas galimybes tapti kultine menininke. Darbai, vaizduojantys pilną rizikos ir pavojų gyvenimą. Barai, klubų moterys, šokėjos, vietos, kur nuolat susitinkama su nebūtimi. Trapi, „akviliška“ pastelės technika, negausi, bet itin paveiki kūryba, moteriškas grožis bei grakštumas. Ir gyvenimas, kuris ne itin daug, o gal visai nesiskyrė nuo vaizduojamo paveiksluose. Bohemiška gyvensena, kaip yra pasakojęs A.Zaviša, Akvilė užsikrėtė būdama su juo Nidoje: į kurortą visi važiuodavo atsipalaiduoti, išsišėlti, pasisvaiginti. Tad ir Akvilė iš pradžių su tėvu, o vėliau su vis naujais bičiuliais lankydavosi kurorto kavinėse. Tokiu gyvenimu ji mėgavosi ir Australijoje. A.Zavišaitė mirė 28-erių, vos metus pavėlavusi į anksti išėjusių roko žvaigždžių klubą „27-eri“.
Nereikalinga
Regis, autsaiderės, Lietuvai svetimos menininkės etiketė nuo A.Zavišaitės nenukrinta iki šiol. Tada Akvilės nepriėmė į Dailės institutą, dabar nepriėmė į didesnę parodų erdvę - ekspozicijų salę „Titanikas“. Kultūros rėmimo fondas neskyrė lėšų A.Zavišaitės darbų albumui. Galerija „Kunstkamera“ ketino A.Zavišaitės darbus rodyti tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“, tačiau jos rengėjai atsisakė patenkinti galerijos norą. „Vis dėlto tikėjimo A.Zavišaitės talentu šis nesusipratimas nesužlugdė. Juk impresionistai irgi atsirado iš atstumtųjų parodos“, - nusijuokė S.Makselienė. Šis nesusipratimas kelia klausimą: ar meno mugės rengėjai turi teisę nurodyti, kokius autorius joje dalyvaujančios galerijos gali pristatyti?
Rašyti komentarą