Šiuo metu istorikai yra aiškiai atsakę į klausimą, kada rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Kaunas - prieš 650 metų (1361 m.). Tačiau miesto bendruomenėje vis dar gajus tautinio romantizmo laikais gyvavęs paprotys tikėti legendomis, jog Kaunas minėtas kur kas anksčiau.
Keistoka, kad pasakaitės suskaldė miesto visuomenę, o valdžia, tarsi nežinodama, kurią pusę palaikyti, šiemet miesto gimtadienį visai pamiršo. Istorikai kuo mandagiausiai įspėjo - Vytauto Didžiojo universitete surengtą konferenciją dedikavo 650 metų jubiliejui. Savivaldybė visiems miestelėnams skirtos šventės neorganizavo.
Užgožė Hanzos dienos
Kauno miesto ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius LŽ sakė, kad dėl to, jog šiemet pirmąkart Kaunui buvo patikėta organizuoti tarptautines Hanzos dienas (iš eilės kasmet organizuoja vis kitas Hanzos miestų sąjungai priklausantis Europos miestas), buvo atsisakyta švęsti 650 metų jubiliejų. „Nelabai smagu, kad taip išėjo“, - apgailestavo jis.
Kaip pastebėjo istorikas Tomas Baranauskas, Hanzos dienomis skersai išilgai išvaikščiojęs šventės renginiais šurmuliavusį miestą, nebuvo nė menkiausios užuominos apie minėtą datą. „O juk Hanzos dienos - puiki proga plačiau paskleisti žinią apie Kauno jubiliejų, juo labiau kad tokia galimybe naudojosi net kai kurie Hanzos dienų svečiai. Štai Smolenskas, reklamavęs savo būsimą 1150 metų sukaktį. Apie Kaunui svarbią datą nieko neužsiminta ir keliomis kalbomis išleistame „Kauno gide“. Užsienio svečiams Kaunas galėjo pasirodyti kaip miestas, neturintis istorinės atminties. Man kelia nuostabą toks valdžios požiūris į miesto praeitį. Be to, pastaraisiais metais įvykdytas precedento neturintis viduramžių pilies pavertimas viduramžių ir moderniosios architektūros hibridu. Tai, manau, atskleidžia šio miesto valdančiojo elito požiūrio į savo istoriją problemas,“ - istorikas negailėjo kritikos miesto valdžiai.
Kodėl buvo pamirštas Kauno jubiliejus, teiravomės Kauno savivaldybės mero pavaduotojo Stanislovo Buškevičiaus. „Aš tikrai buvau už tai, kad jubiliejinė šventė būtų surengta. Kai buvo skirstomas biudžetas, sakiau, kad reikia numatyti lėšų, - LŽ teigė jis. - Pamenu, kilo kažkokia diskusija, kad gal nereikia minėti jubiliejaus, nes, kažkieno nuomone, galbūt Kaunas yra paminėtas anksčiau nei 1361 metais. Man tai ne argumentas. Visi miestai gali tikėtis, kad galbūt kada nors bus nustatyta dar ankstesnė pirmo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data, bet kol neįrodyta kitaip, švenčiama pagal dabartinį faktą. Islandai irgi įrodinėja, kad jie pirmieji, dar prieš Kolumbą, atrado Ameriką, bet Amerikos atradėju vis tiek laikomas Kolumbas. Manau, panašios diskusijos sutrukdė miestui apsispręsti ir jubiliejui pinigų nebuvo skirta.“
Atskaitos taškas
Kaunietis istorikas Vytenis Almonaitis priminė, kad visame civilizuotame pasaulyje seniai nusistovėjusi tvarka, jog miestų amžius skaičiuojamas ne nuo faktinio jų įkūrimo, o nuo pirmo neabejotino vietovardžio paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. „Kitaip ir negali būti, nes archeologiniai bei mitologiniai duomenys apie gyvenvietės įkūrimą negali būti tiksliai datuojami, - sakė jis. - Taigi, nors Kaunas, suprantama, yra senesnis, turime jo amžių skaičiuoti nuo įvardijimo Vygando Marburgiečio kronikoje. Aprašant 1361 metų įvykius joje sakoma: „Aukštiesiems pareigūnams įsakius ir leidus, brolis Henrikas iš Šioningeno (išvyko) su atsiųstais jam meistrais išžvalgyti ir nustatyti Kauno pilies mūrų storumo ir aukštumo, ir pastatyti mašinų, sienodaužių ir t.t. bei pranešti tų duomenų magistrui, nes ateinančią žiemą manė pulti Kauną (lotyniškame originale - Kawen).“ Kitos minimos pirmo Kauno paminėjimo datos, deja, tėra tik mitai arba neįrodytos hipotezės.“
Keista, kad atsirado istorikas (neminėsime pavardės ir nedarysime jam reklamos), viešai spaudoje teigęs, kad miesto gimtadienį reiktų švęsti kokią nors garbingesnę dieną, esą šis kryžiuočių paminėjimas kronikoje nėra garbinga data. Arba, jo manymu, gimtadienį sieti su legenda, leidžiančia tikėti, jog miestas buvo įkurtas anksčiau. Ir, pasirodo, ši versija randa bendraminčių.
V.Almonaičio nuomone, absurdiška ieškoti „garbingesnių“ jubiliejinių datų. „Kauno tvirtovės, kurią išžvalgyti Vokiečių ordino magistras pasiuntė žvalgų ekspediciją, reikšmė buvo milžiniška. Ji dengė valstybės branduolį, uždarė kryžiuočiams kelius į jį. Ne veltui kitais metais vokiečiai dėjo milžiniškas pastangas, kad ją užimtų“, - sakė pašnekovas.
Istorikas Zigmantas Kiaupa, parašęs ir pernai išleidęs „Kauno istoriją“, situaciją apibūdino taip: „Šiuo atveju Kauną matau ne kaip kokią vienalytę piliečių masę, o pakankamai skirtingas nuomones turinčius žmones. Mes, mokslininkai, pagrįstai jau esame įrodę ir pateikę informacijos, kad Kaunas pirmą kartą buvo paminėtas 1361 metais Vygando Marburgiečio kronikoje.“
Legenda apie romėnus
Pasak Z.Kiaupos, romantikai pirmieji pradėjo kalbėti apie kur kas ankstesnį Kauno paminėjimą nei Vygando Marburgiečio kronika. Į Lietuvos metraščius XVI a. pateko versija, esą lietuviai kilę iš romėnų. Lenkų istorikas, poetas Motiejus Stryjkovskis 1582 metais Karaliaučiuje išleistoje pirmoje Lietuvos istorijoje „Lenkijos, Lietuvos, žemaičių ir visos Rusios kronika“ šį pasakojimą dar papildė. „Seniai įrodyta, kad tai tik XV a. sukurta legenda apie į Daugiau>>
Rašyti komentarą