Nevienareikšmiškai vertinamos Armijos Krajovos (AK) minėjimas vyko tikros policijos pareigūnų apsiausties sąlygomis. Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Lietuvos lenkų sąjunga šalia sostinės esančiuose Kriaučiūnuose pagerbė karo nusikaltimus įvykdžiusios AK atminimą, kuri prieš 67 metus esą bandė „išlaisvinti“ Vilnių.
Blaškėsi ir pareigūnai
Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis prie paminklo AK, kuris yra Vilniaus rajone netoli Karveliškių kapinių. Tačiau nuošaliau esančio paminklo ne iš karto pavyko rasti gausioms pareigūnų pajėgoms. Alfa.lt beveik 10 minučių blaškėsi paskui policijos automobilių kolonas. Renginį nuo patriotiškai nusiteikusių lietuvių jaunimo organizacijų protestų saugojo iki 20 policijos ekipažų, buvo įrengti keli patikros postai. Viename jų buvo sulaikyti du visai taikiai nusiteikę vadinamieji „skinai“, kuriuos, surakinę antrankiais, vėliau policininkai išgabeno į sostinę.
Pagerbti AK susirinko kelios dešimtys jos gerbėjų, tarp kurių buvo ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Jis teigė, kad panašus renginys vyksta jau 22 kartą, nes čia 1944 metai žuvo 79 AK kariai. Kaip atsakas už šią netektį AK įvykdė baudžiamąją akciją Dubingiuose. Pasak V. Tomaševskio, dėl tos žiaurios akcijos, kurios metu buvo išžudyti ne tik lietuviai, bet ir lenkai, AK vadovybė vienintelį kartą atsiprašė.
Protestavo tik saujelė
„Gėda Dubingių žudikams“, „AK – purvini žudikai“, „Negerbkim vaikų žudikų“. Tokiais plakatais nešinas atvyko Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vienas vadovų Julius Panka. Ketvertas protestuotojų, tarp kurių buvo ir nepilnametė J. Pankos dukra, po trumpų derybų buvo policijos pareigūnų atlydėti netoli mitingo vietos. Griežtai įspėjus laikytis 25 metrų atstumo ir nesivelti į provokacijas.
Pasak J. Pankos, V. Tomaševskio kalbos apie AK žygius yra sąmoningas melas, nes ginti ir garbinti nusikaltusią prieš daugelį Lietuvos žmonių AK gali tik „rimtų problemų turintis žmogus“, sugebantis aiškinti, jog lietuviai turi integruotis į Vilniją. „AK nusikalstama veikla yra dokumentais įrodytas faktas“, - teigė istoriko išsilavinimą turintis J. Panka. Jis tik apgailestavo, kad apie šį renginį buvo sužinota paskutinę akimirką, tad nepavyko pritraukti gausesnio protestuotojų būrio.
Seimo narys konservatorius Rytas Kupčinskas įsitikinęs, kad rengiant tokius minėjimus įžeidžiamas nuo šios karinės organizacijos kritusių aukų atminimas. Lietuvos lenkų sąjungos atstovai tvirtino, kad istorinius įvykius galima interpretuoti įvairiai, tačiau jų negalima pamiršti.
Vykdė nusikaltimus žmogiškumui
Dar 1993 m. Vyriausybė patvirtino komisijos AK veiklai Lietuvoje išnagrinėti išvadas. Komisija nurodė, jog AK Lietuvoje padarė nusikaltimų žmoniškumui ir stengėsi atplėšti Vilnių ir jo kraštą nuo Lietuvos. Generalinėje prokuratūroje buvo užvesta byla AK nusikaltimams išnagrinėti.
Gana plačiai rašyta apie vokiečių ir AK bendradarbiavimą Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. AK būriai Vilnijoje kūrėsi ir veikė beveik legaliai, buvo vokiečių ginkluojami ir visokeriopai remiami kovai su raudonaisiais partizanais.
AK Vilnijoje siekė dviejų pagrindinių tikslų. Pirma, buvo siekiama po karo vėl atplėšti Vilnių ir Vilniaus kraštą nuo Lietuvos ir prijungti juos prie Lenkijos. Antra, ketinta „išvalyti“ šį kraštą nuo lietuvių, t.y. juos iš čia išvaryti bei fiziškai išnaikinti. Vienas žiauriausių AK nusikaltimų buvo, kai vien per paskutinę 1944 metų birželio savaitę Dubingių apylinkėse buvo nužudyta 100 lietuvių. Negalutiniais duomenimis, AK siautėjimo laikotarpiu Vilnijoje buvo nužudyta apie tūkstantis lietuvių, nemažai buvo nužudyta ir kitų tautybių žmonių.
AK beveik nekovojo su vokiečiais. O nekovojo todėl, nes pakankamai skaitlingų AK (apie 16 tūkst. karių) pajėgų neturėjo galimybės apginkluoti nei Vakarų sąjungininkai, nei SSRS. AK apginklavo vokiečiai, kad šie daliniai kovotų su raudonaisiais partizanais. AK padėjo vokiečiams apsaugoti savo užnugarį, o ypač geležinkelį, nuo raudonųjų diversantų. Vokiečiai tikėjosi, kad AK kovos su Raudonosios armijos daliniais, kai šie priartės prie rytinių Lietuvos sienų. Daugiau>>
Rašyti komentarą