Liberalų sąjūdžio vadovai ir žydų visuomeninės organizacijos atstovai kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorę, prašydami paaiškinti centro darbuotojo Ričardo Čekučio „nuolat viešai reiškiamų pažiūrų nesuderinamumo su jo atliekamomis pareigomis LGGRTC“.
„Jūsų vadovaujamame centre vyriausiuoju specialistu Specialiųjų tyrimų skyriuje dirbantis R. Čekutis yra nuosekliai viešai ir reguliariai išreiškęs kraštutinio (radikalaus) nacionalizmo, ksenofobijos ir atvirai tautinę nesantaiką kurstančių teiginių bei vertinimų viešumoje bei populiariuose interneto socialiniuose tinkluose“, – teigiama Teresei Birutei Burauskaitei adresuotame laiške, kurį pasirašė Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Klaipėdos uosto generalinis direktorius, Liberalų sąjūdžio valdybos narys Eugenijus Gentvilas, Europos Parlamento narys, prof. Leonidas Donskis, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas dr. Simonas Alperavičius.
Jie prašo įvertinti šio darbuotojo pasisakymus LGGRTC, kaip valstybės institucijos, užsibrėžtų tikslų („Centro uždaviniai yra atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, tirti okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdytą Lietuvos gyventojų fizinį bei dvasinį genocidą ir pasipriešinimą šiems režimams, įamžinti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą, inicijuoti okupacinių padarinių teisinį įvertinimą“) bei darbuotojo moralės kodekso kontekste. Taip pat prašoma ištirti, ar darbuotojas R. Čekutis, priešingai nei tai numato LGGRTC darbuotojų elgesio taisyklės, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar LGGRTC archyvine medžiaga nebuvo naudojamasi R. Čekučio asmeninėje sienoje (nuskenuoti archyviniai dokumentai).
LGGRTC vadovei siūloma išnagrinėti šio asmens atitikimą einamoms pareigoms dėl neadekvataus viešosios tarnybos etikai elgesio viešumoje, t. y. už tautinės, rasinės ir kitokios diskriminacinės nesantaikos kurstymą, kadangi tai akivaizdžiai diskredituoja ir meta šešėlį pačiam LGGRTC.
„Mums nesuprantama, kaip Seimui pavaldžioje įstaigoje, kuri tiria nusikaltimų žmonijai, įvykdytų Lietuvoje, darbuotojas skleidžia pažiūras, dėl kurių tokie nusikaltimai ir vyksta. Manytume, kad R. Čekučio minėti pasisakymai galimai prieštarauja LR įstatymams ir turėtų būti įvertinti ne tik administraciniu LGGRTC , bet ir teisiniu požiūriu“, – teigia kreipimosi autoriai.
Šio laiško kopijos taip pat nusiųstos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams tirti pirmininkui Emanueliui Zingeriui, tos pačios komisijos sekretoriato vadovui Ronaldui Račinskui ir premjerui Andriui Kubiliui.
Čekutis: tai minčių policija
„Laiške reikalaujama „įvertinti“ mano veiklą (iš konteksto galima suprasti, kad reikalaujama mane atleisti iš darbo), tačiau, kaip jau įprasta, aiškiai nenurodo už ką. Tiesa, laiško autoriai pamini, kad esą Čekutis yra nuosekliai, viešai ir reguliariai išreiškęs kraštutinio (radikalaus) nacionalizmo, ksenofobijos ir atvirai tautinę nesantaiką kurstančių teiginių bei vertinimų viešumoje bei populiariuose interneto socialiniuose tinkluose.“ Tačiau šventai „pasipiktinę“ skundų rašytojai savo teiginiams pagrįsti tesugebėjo pateikti anoniminės grupuotės, pasivadinusios „antifa“ vardu, iš konteksto ištrauktas citatas, nieko bendro neturinčias su man pareikštais kaltinimais.
Ginčytis su anonimais – savaime beprasmiškas reikalas, tačiau net nežinau, kaip pavadinti skundų rašinėjimą tokiu abejotinu pagrindu: matyt, reikia visiškai neturėti ką veikti arba būti įsitikinus, kad mūsų valstybėje be Čekučio daugiau jokių kitų problemų neliko“, – Alfa.lt teigė R. Čekutis, vadovaujantis Lietuvių tautiniam centrui bei redaguojantis interneto portalą „Tautos balsas“.
Jis tvirtino, kad socialiniame tinkle savo sienoje yra ne kartą skelbęs įvairius archyvinius dokumentus bei istorines fotografijas ir žada toliau daryti tą patį, nepaisydamas to, kad įvairaus plauko skundikams tai labai nepatinka. „Tačiau atsakingai pareiškiu – nė viena skelbta nuotrauka, nė vienas skelbtas dokumentas niekada nepriklausė LGGRTC ar kuriai nors kitai Lietuvos valstybinei institucijai – visa tai yra mano asmeninio archyvo medžiaga, surinkta per daugelį metų tiek iš viešai prieinamų šaltinių, tiek ir iš kitų, su šiuo reikalu niekaip nesusijusių.
Per visą savo ilgamečio darbo LGGRTC laiką nesu pasisavinęs ar savo asmeniniais tikslais naudojęs jokio dokumento, jokios fotografijos ar jokio kito daikto, todėl visi skundikų bandymai diskredituoti valstybinę instituciją per mano asmenį yra apgailėtini ir mažų mažiausiai neetiški“, – tvirtina R. Čekutis.
Pasak R. Čekučio, „minčių policininkai“ nesivargina skunde pateikti jo „baisių“ ar „netinkamų“ pažiūrų įrodymų, neskaitant jau minėto anoniminių „kovotojų“ su fašizmo baubais tendencingai parinktų bei nieko nesakančių citatų rinkinio. Tačiau skundo žanras, matyt, įrodymų ir nereikalauja pagal pačias progresyviausias šiuolaikinio komjaunimo tradicijas“.
„Nežinau, sutapimas tai ar ne, tačiau išpuoliai prieš LGGRTC ir prieš mane asmeniškai ypač suintensyvėjo centrui oficialiai pradėjus skelbti KGB veiklos dokumentus, pradėjus realiai vykdyti partizaninio karo nuostolių projektą, taip pat organizuojant 1941-ųjų Birželio sukilimo 70-mečio paminėjimą, kuris daugeliui istorijos klastotojų bei kančių privatizuotojų yra tikra rakštis jų minkštuose krėsluose, – svarsto R. Čekutis, pabrėždamas, kad visa jo visuomeninė veikla neturi nieko bendro su darbu LGGRT centre. – To nematyti arba nesuprasti tegali tik tas, kuriam neegzistuoja jokios vertybės, išskyrus „sveiko proto“ vertybę, išmatuotą minimalia 5000 Lt uždarbio suma – juk, pasak vieno iš skundo bendraautorių, būtent ši suma mūsų valstybėje nubrėžia ribą tarp „protingųjų“ ir „kvailių“, – savo komentarą baigė R. Čekutis.
Rašyti komentarą