Švedija siekia nuo pat mažumės įskiepyti vaikams lyčių lygybę.
Švedijos darželyje „panaikinti“ berniukai ir mergaitės - nuo šiol jie vadinami žodžiu iš gėjų žargono. Kai kurie ekspertai baiminasi, kad mėginant įveikti lyčių stereotipus Švedijoje prieštaringi metodai gali kaip tik juos pabrėžti.
Vaikų darželis neuždarytas, jį tebelanko visi 33 vaikai, bet čia nebelikę nei berniukų, nei mergaičių - auklėtiniai neturi lyties, jie tiesiog yra „draugai“. Darželio darbuotojai vengia įvardžių „jis“ ir „ji“. Švediškai „jis“ - han, „ji“ - hon. Kad nereikėtų jų sakyti, auklėtojai vartoja lyties neturintį hen. Švedų kalboje tokio žodžio nėra, bet jį mėgsta homoseksualūs asmenys ir feministės.
„Vartojame šį žodį, kai į vaikų darželį turi ateiti, pavyzdžiui, gydytojas, policininkas, elektrikas ar santechnikas. Mes nežinome, ar tai bus vyras, ar moteris, todėl sakome, kad apie antrą valandą ateis hen. Tuomet vaikai gali įsivaizduoti ir vyrą, ir moterį. Tai plečia jų akiratį“, - aiškino darželio vedėja Lotta Rajalin.
Įstaigos darbuotojai, siekdami apsaugoti vaikus nuo lyčių stereotipų, ypač atidžiai parinko vaikiškas knygeles, žaislų spalvas. Tačiau lėlės turi visus berniukams ir mergaitėms būdingus anatominius bruožus - „Egalia“ (liet. „Lygybė“) neneigia biologinių abiejų lyčių skirtumų. Pasak L.Rajalin, svarbu, kad vaikai suprastų, jog biologiniai skirtumai nereiškia, kad berniukai ir mergaitės turi skirtingus interesus bei gebėjimus. „Mes kalbame apie demokratiją. Žmonių lygybę“, - pabrėžė ji.
Radikalus pavyzdys
„Visuomenė tikisi iš mergaičių, kad jos bus moteriškos, mielos ir gražios, o iš berniukų - kad jie bus vyriški, šiurkštūs ir aktyvūs. Tačiau „Egalia“ suteikia vaikams fantastišką galimybę būti tokiems, kokie jie iš tikrųjų nori būti“, - kalbėjo auklėtoja Jenny Johnsson.
Iš biudžeto išlaikomas darželis atidarytas 2010 metais liberalumu garsėjančiame Stokholmo Sodermalmės rajone. Jis skirtas vaikams nuo metų iki šešerių. Ši ugdymo įstaiga jau tapo vienu radikaliausių pavyzdžių, kaip Švedijos visuomenė siekia įtvirtinti lyčių lygybę pradedant nuo labai ankstyvo amžiaus.
Darželyje „Egalia“ buvę berniukai ir buvusios mergaitės kartu žaidžia su žaislinės virtuvės rakandais, „gamina valgį“. Greta išdėlioti „Lego“ kubeliai ir kiti žaisliniai konstruktoriai - specialiai, kad auklėtinių mintyse neatsirastų barjerų tarp tokios veiklos kaip maisto virimas ir statybos. Vaikai turi ir juodaodžių lėlių, dėl to įstaiga jau sulaukė rasistų grasinimų. Tačiau vedėja jaučiasi tvirtai: laukia didžiulė eilė vaikų, norinčių pakliūti į jos darželį. Tik vieną mažylį tėvai atsiėmė.
56 metų L.Rajalin siekia sukurti gėjams, lesbietėms, biseksualams ir transseksualams pakančią aplinką, todėl auklėtiniai skaito knygeles apie dvi žirafas, patinėlius, kurie labai išgyveno, kad negali turėti vaikų, kol aptiko pamestą krokodilo kiaušinį. Beveik visos knygos darželyje pasakoja apie vienos lyties poras, vienišus tėvus ar įvaikintus vaikus. „Snieguolė“, „Coliukė“ ir kitos klasikinės pasakos laikomos stiprinančiomis stereotipus.
„Lyčių beprotybė“
Švedija įgyvendina kovos su lyčių stereotipais programą jau nuo ikimokyklinio amžiaus, nes manoma, kad berniukai ir tokioje šiuo požiūriu pažangioje valstybėje kaip Švedija dažnai gauna niekuo nepagrįstą pirmenybę. Todėl daugelyje šalies darželių dirbantys specialūs „lyčių pedagogai“ padeda auklėtojams atskirti stereotipus stiprinančią kalbą ir elgseną.
Ne visi tėvai tuo patenkinti. Kai kurie mano, kad procesas nuėjo per toli ir vaikai, palikę ikimokyklinę įstaigą, sunkiai orientuosis realiame pasaulyje.
„Priskirti vyrams ir moterims skirtingus vaidmenis - ne problema, jeigu jie lygūs pagal savo vertę“, - mano Tanja Bergkvist, šios politikos, kurią ji vadina „lyčių beprotybe“, priešininkė. Tačiau politikos šalininkai tvirtina, kad tradicinėje visuomenėje viskam, ką daro berniukai, suteikiama didesnė vertė. T.Bergkvist su tuo nesutinka: „Iš kur jie ištraukė, jog žaidimai su automobiliukais laikomi svarbesniais negu žaidimai su lėlėmis? Kas tai nusprendžia?“
Švedija nuo seno skatina lyčių lygybę, o neseniai leido tos pačios lyties poroms legalizuoti savo partnerystę ir įsivaikinti. Valstybė skiria lėšų moksliniams lyties tapatybės tyrinėjimams. Tačiau tokia įstaiga kaip „Egalia“ neįprasta net Švedijoje.
Vaikų psichologas Jay Belsky iš Kalifornijos universiteto nėra girdėjęs apie jokią kitą mokyklą, panašią į „Egalią“, ir abejoja, kad ten taikomi tinkami vaikų ugdymo metodai. Juk berniukai anksčiau ar vėliau imsis būtent to, ką mėgsta berniukai, pavyzdžiui, bėgioti iškėlę pagalius ir įsivaizduoti, jog tai - kardai. Tuomet suaugusiųjų reakcija bus nepalanki. Taigi „lyčių neutralumo“ politika nori nenori atsigręš prieš save - pabrėš vyrišką arba moterišką elgesį.
Rašyti komentarą