Nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą. Sprogus nekilnojamojo turto rinkos burbului, lakesne nei vidutinė statistinė fantazija apdovanoti verslininkai netruko inventorizuoti pasikeitusių aplinkybių ir pasiūlyti joms adaptuotų projektų. Tiksliau – loftų.
Importinės idėjos
Kalbininkai, paprastai kryžium gulantys prieš svetimybių naudojimą viešoje kalboje, atsileido: gyvenamosiomis erdvėmis, biurais ar kūrybinėmis dirbtuvėmis paverstas erdves apleistose palėpėse ar pramoninės paskirties statiniuose jie galų gale leidžia vadinti loftais, t. y. tokiu pat vardu, koks visame civilizuotame pasaulyje žinomas daugiau kaip penkis dešimtmečius.
Lietuvoje pirmieji loftai atsirado maždaug prieš dešimtmetį, tačiau, pasak vieno didžiausių šios srities specialistų, bendrovės „Concept Lofts“ vadovo Andriaus Voišnio, dėti lygybės ženklą tarp to, kas loftais vadinama Amerikoje ar Vakarų Europoje, ir mūsiškių loftų ligi šiol nebuvo galima.
„Prielaidos gimti loftams ir jų tėvynėje Amerikoje atsirado dėl tų pat priežasčių, kaip ir dabar Lietuvoje. Anapus Atlanto po Didžiosios depresijos liko nemažai įvairių apgriuvusių gamyklų, daugeliu atvejų esančių miestų centrinėse dalyse ar greta jų. Menininkai, tapytojai ir kiti bohemos atstovai pirkdavo palyginus pigias buvusių fabrikų patalpas tam, kad įsirengtų savo dirbtuves, o kartais ten ir apsigyvendavo. Dažnai menininkai pirkdavo net visą buvusios gamyklos aukštą, t. y. nuo kelių šimtų iki tūkstančio kvadratinių metrų plotą“, – pasakojo A. Voišnis.
Jo teigimu, „klasikinis“ loftas paprastai būna ne mažesnis nei 800 kv. m ploto. Tačiau atšiauresnio klimato šalyse tokias erdves apšildyti būtų beprotiškai brangu, todėl loftai daug kur „susitraukė“ iki keliskart mažesnių dydžių. Antai dabar „Vikipedija“ nurodo, kad loftu nevadinama mažesnė nei 100 kv. m ploto patalpa. Visgi akivaizdu, kad ir aksioma pamažu kinta. Antai Lietuvoje parduodami net 35 kv. m loftai – svarbiausias jų skirtumas nuo mažo buto yra tas, kad patalpa yra buvusioje pramoninėje erdvėje ir joje įsirengiant būstą dažniausiai paliekamos pastebimos pramoninės konstrukcijos.
Nauja pradžia
Pirmieji lietuviški loftai kūrėsi pagal tą patį scenarijų, kaip ir analogiški būstai-studijos Amerikoje ar senojoje Europoje. Drąsiausi menininkai ar bohemiškos sielos žmonės bandydavo naujam gyvenimui prikelti niekieno palėpes ar senų fabrikų užkaborius. Tačiau didelės erdvės tuo metu buvo bene vienintelis tokio būsto privalumas – visa likusi aplinka, tebevykstanti gamyba, gyvenamoji infrastruktūra ir t. t., patikti galėjo tik savitą grožio supratimą turintiems žmonėms. Senieji gamyklų pastatai nebūdavo papildomai šiltinami, inžineriniai tinklai paliekami kokie buvę, todėl tokių būstų eksploatacijos kaštai žiemą smarkiai „kandžiodavosi“.
„Kai kuriuos Vilniaus centrinėje dalyje esančius milžiniškus pastatus – radiokomponentų, metalo šlifavimo staklių, grąžtų, kuro aparatūros ir pan. gamyklas – prieš keletą metų buvo ketinama nugriauti, o jų vietoje statyti naujus prekybos centrus, biurų kompleksus bei gyvenamuosius namus. Tačiau krizė daugelį šios rinkos žaidėjų privertė atsikvošėti ir iš naujo įvertinti visą situaciją“, – aiškino „Concept Lofts“ vadovas.
Jo teigimu, statyti biurus, kuriuos vargu ar pavyks išnuomoti, ar butus, kuriuos mažai kas pajėgs įpirkti, pasirodė neracionalu, todėl buvo pradėtos iš naujo svarstyti tokių pastatų konversijos galimybės. Tik ne loftais paverčiant vieną kurį nors „mirusio“ fabriko cechą, o sutvarkant ir kokybiškam gyvenimui pritaikant visą gamyklos pastatą ir teritoriją.
Bene ryškiausias tokios didžiulės konversijos pavyzdys – kompanijos „Penki kontinentai“ tvarkyti pradėta buvusi Vilniaus „Kuro aparatūros“ gamykla, kurioje pradėtas statyti visas loftų kvartalas. Projektas taip ir pakrikštytas – „Loft Town“.
Panašiu principu kuriami ir dar keli projektai – „Radio Lofts“, „SoHo Lofts“ bei „Mini Lofts“, dygstantys sostinės Naujamiestyje. Čia žmonės gundomi įsikurti tik visiškai gyvenimui tinkamoje aplinkoje, buvusiuose gamyklų cechuose ir administracinėse patalpose. Dabar čia dirbančių verslininkų teigimu, buvusių fabrikų fasadai pasikeis beveik neatpažįstamai, bus pasirūpinta naujais inžineriniais tinklais, prie kūrybinių, darbo ar gyvenamųjų reikmių bus priderintos bendro naudojimo erdvės.
Kainų kompromisas
Kuo loftai pranašesni už tradicinius daugiabučius? Kalbinti verslininkai akcentavo du svarbiausius dalykus – geografinę loftų kompleksų padėtį ir būstų kainą.
Antai „Mini Lofts“ virstantis vienas šlifavimo staklių gamyklos administracinio pastato sparnas bus padalytas nedidelėmis, jaukiomis erdvėmis, kurių dydis sieks nuo 34 kv. m iki 60 kv. m, o lubų aukštis apie 3 metrus. Vienas kvadratinis metras čia vidutiniškai kainuoja apie 3300 litų. „Loft Town“ prognozuojamos kainos prasideda nuo 2300 litų arba iki dviejų kartų mažesnė nei geresniuose rajonuose esančiuose naujuose daugiabučiuose.
Beje, Kaune loftų kainos panašios į vilnietiškas, o štai Klaipėdoje bei Panevėžyje kainos svyruoja nuo 600 iki 1000 litų už kvadratinį metrą.
Tiesa, kai kurie loftai greičiausiai bus brangesni nei tradicinės statybos būstai.
„Iš esmės mes siūlome mažaaukštę statybą prie pat miesto centro, kur žemės kaina net krizės metais išlaikė savo vertę. Gyvenimo kokybė čia panaši, kaip ir priemiesčių kvartaluose įsikūrusiuose kotedžuose ar individualiuose namuose – žmonės turės uždarus kiemelius ir galimybę puoselėti savą veją. Šia prasme mūsų projektas unikalus. Nesistengiame trūks plyš atsikratyti buvusių gamyklos erdvių, o sukurti naujos kokybės produktą“, – tikino vienas „Loft Town“ projekto vadovų Aras Šilgalis.
Rašyti komentarą