Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Pasiruošti egzaminui savarankiškai – misija įmanoma?

Mokytoja (SCANPIX nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Daugelis abiturientų dabar intensyviai varsto korepetitorių duris ir krauna paskutiniąsias žinias į mokslo bagažą. Tokios paslaugos – brangus malonumas. Kainos svyruoja nuo trisdešimties iki septyniasdešimties litų už vieną pamoką, priklausomai nuo trukmės ir mokytojo kompetencijos. Tačiau ne visi pasiduoda impulsui samdyti asmeninį mokytoją ir mokytis prisiverčia patys.

Pasitiki draugų rekomendacijomis

Abiturientė Grytė Valackaitė ruoštis būsimiems egzaminams pradėjo jau vasarą. „Nuo birželio mėnesio mokausi papildomai anglų kalbos, o vėliau rudenį pradėjau lankyti ir privačias istorijos pamokas“, – pasakojo dvyliktokė, iš anksto žinojusi, kokių korepetitorių paslaugų jai reikės.

Kaip teigė G. Valackaitė, tėvai tik palaikė tokį jos sprendimą ir padėjo ieškant papildomų mokytojų. „Aišku, labiausiai atsižvelgiau į draugų rekomendacijas“, – sakė moksleivė.

Dvyliktokė pasakojo, kad mokydamasi papildomai ji jaučiasi psichologiškai tvirtesnė: „Jaučiu, kad vien tik mokyklos paruošimo neužtektų tiems dalykams, kurių mokausi papildomai, todėl dirbdama su korepetitoriais jaučiu, kad tobulėju.“

Tačiau, kaip teigė pašnekovė, mokytis pas daugiau korepetitorių ji nenorėtų: „Pagalvojau, kad nereikia savęs apsunkinti, nes kiekvienas apsilankymas pas korepetitorių ir pasiruošimas atima daug laiko, kitiems egzaminams sugebėsiu pasiruošti savarankiškai.“

Pas korepetitorius – trečiokai

Mokymo centro „Gimnazita“ atstovė Rūta Norkūnaitė pasakojo, kad papildomo mokslo ištroškusių jaunuolių daugėja: „Korepetitorių paslaugos sparčiai populiarėja, nes tinkamai pasiruošti egzaminams, kai klasėje sėdi po 30 mokinių, beveik neįmanoma.“ Kaip teigė R. Norkūnaitė, dažniausiai dėl papildomų mokamų paslaugų kreipiasi tėvai: „Aišku, tik dvyliktokai jau patys ieškosi ir kreipiasi.“

„Gimnazita“ atstovė prasitarė, kad jauniausi mokiniai – trečiokai: „Turime du mokinius, kurie yra trečioje klasėje ir lanko papildomas pamokas. Mokosi visko: tikybos, matematikos, lietuvių, dailiojo rašymo.“ R. Norkūnaitė pasakojo, kad populiariausi dalykai – lietuvių kalba, matematika, istorija, anglų kalba, o sparčiausiai populiarėja lietuvių kalba ir istorija: „Dabar ypač daug kreipiasi rusakalbių ir lenkų tautybės mokinių, nes įvedus visiems mokiniams vienodo lygio valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, išaugo poreikis papildomai mokytis lietuvių kalbos.“

Kaip teigė pašnekovė, korepetitorių, ruošiančių mokinius, užtenka: „Tik susiduriame su trūkumu dėstytojų, mokančių specifines kalbas – suomių, norvegų.“ R. Norkūnaitė tikino, kad nusiskundimų dėl netenkinančių egzaminų rezultatų jie nėra gavę.

Prisiversti sunku, bet įmanoma

Ne visi dvyliktokai skuba leisti pinigus korepetitoriams. Biržietis Paulius artėjančiams egzaminams ruošiasi savarankiškai. „Per pamokas galima gauti pakankamai daug reikiamos informacijos, nes dabar ruošiamės tik egzaminams“, – pasakojo dvyliktokas, kuris tikino, kad mokytojai visada gali suteikti ir papildomos medžiagos, ir užduočių.

„Jaučiu, ko nežinau, ir stengiuosi savarankiškai mokytis, sprendžiu ankstesnių metų egzamino užduotis. Aišku, nėra lengva prisiversti mokytis, bet įmanoma, o ir mokytojai veda konsultacijas“, – apie pasiruošimą egzaminų maratonui kalbėjo abiturientas.

Anot gimnazisto, iš jo klasės mažiau nei pusė visų mokinių lankosi pas korepetitorius. „Privačias pamokas lanko tie, kurie nori labai gerai pasiruošti – gauti šimtukus arba tie, kurie kažko nesupranta, turi spragų, bet nemanau, kad daro tai dėl mados“, – paklaustas, ar tik ne dėl mados vis daugiau žmonių kreipiasi korepetitorių pagalbos, atsakė Paulius.

Dvyliktokui didžiausią nerimą kelia matematikos egzaminas, kuris abiturientui yra pats svarbiausias.

Populiarūs ir prieš aštuoniolika metų

Anglų kalbos specialistė Alina Kunigiškienė pasakojo, kad korepetitoriai buvo populiarūs ir prieš aštuoniolika metų: „Susidomėjimas ypač anglų kalba buvo labai didelis ir prieš 15 - 18metų. Skirtumas, kad papildomas šios kalbos pamokas dažniau lankydavo jaunesni mokiniai, dabar korepetitorių pagalbos dažniau kreipiasi vyresni mokiniai.“

Paklausta, ar mokiniai nesinaudoja korepetitorių paslaugomis norėdami jaustis psichologiškai saugesni, mokytoja atsakė: „Aišku, kad vaikui labai svarbu jausti paramą, bet nebūtinai ją gali suteikti tik mokytojai, svarbūs ir tėvai.“ Mokytoja tvirtino, kad mokiniai vis drąsesni, labiau savimi pasitikintys. „Įgyti pasitikėjimą padeda mokytojų darbas, kurie veda konsultacijas, padeda panaikinti mokslo spragas“, – aiškino anglų kalbos specialistė.

A. Kunigiškienė teigė, kad vis dėlto daugumai mokinių, siekiančių gauti labai gerą įvertinimą, asmeniniai mokytojai reikalingi: „Galima, savarankiškai ruošiantis, gauti apie 90 procentų iš anglų kalbos egzamino, tačiau, norint gauti šimtuką, be korepetitorių pagalbos neapsieisi.“

Privačių pamokų populiarumą lemia individualaus dėmesio, skiriamo mokiniui, trūkumas, „Vis dėlto pamokų skaičiaus neužtenka, skiriama ne tiek daug dėmesio mokiniui per pamoką, nes formuojamos didelės klasės, neprieisi prie kiekvieno. Jeigu klasėse būtų mažiau mokinių, galima tikėtis, kad vis mažiau jaunuolių naudotųsi korepetitorių paslaugomis“, – teigė A. Kunigiškienė

Alfa.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Žymūs vyrai bando įminti moterų viliojimo mįsles

Seksualūs drabužiai, gundantys judesiai, ilgi žvilgsniai... Regis, vyrams sunku atsispirti gundymo meną išmanančioms moterims. O gal jos be reikalo stengiasi? Atėjus pavasariui, dailiosios lyties atstovės vis labiau traukia žvilgsnius. Specialiai ar nesąmoningai, moterys siekia patikti vyrams, o šie gali atsakyti tuo pačiu arba neatkreipti dėmesio. Dažniausiai vilionės skiriamos vienam asmeniui.

Į Lietuvą suplūs rekordinis NBA žaidėjų desantas

Ispanai, kurių rinktinei padėti jau sutiko ir Jose Calderonas, žada natūralizuoti vieną iš pagrindinių NBA klubo Oklahomos „Thunder“ žaidėjų. Prancūzus irgi pasiekė gera žinia – komandai tikrai atstovaus Portlando „Trail Blazers“ puolėjas Nicolas Batumas. Tai – dar trys NBA krepšininkai, kurių sugebėjimais rudenį tikriausiai galės grožėtis Europos čempionato Lietuvoje žiūrovai.

Melo detektorius: pažanga ar viduramžiai?

Poligrafas, arba, paprasčiau tariant, melo detektorius, turi ir šalininkų, ir priešininkų. Nors jo duomenys nepripažįstami tiesioginiais įrodymais, jie pareigūnams padėjo atskleisti ne vieną nusikaltimą.
Melo detektorius mūsų krašte pradėtas naudoti nuo 1990 metų. Tuomet pirmieji poligrafai buvo ką tik įsigyti, o darbo su jais metodikos niekas gerai neišmanė.

Statistika: statutiniai pareigūnai nukenčia dažnai, bet nesunkiai

Statutinių profesijų pareigūnai - kariai, policininkai, pasieniečiai bei ugniagesiai gelbėtojai - vykdydami pareigas nukenčia neretai, bet jų sužeidimai paprastai būna nesunkūs, rodo BNS surinkti duomenys iš šių tarnybų.
2010 metais, anot Lietuvos kariuomenės, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pateiktų duomenų, buvo tik vienas vienas įvykis, kai pareigūnui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Prezidentė: raginu visas šalis ieškoti taikių sprendimų

Pagerbdami Antrojo pasaulinio karo aukas prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Panerių memoriale Vilniuje Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo vainikus prie Fašizmo aukų memorialo, paminklo Lietuvos vietinės rinktinės kariams bei prie kryžiaus lietuviams, okupantų nužudytiems 1941 m., Žydų genocido memorialo ir paminklo Lenkijos armijos krajovos ir civiliams piliečiams atminti.