Ekologiškai auginama kiaulė nėra ekologiška?

    Kiaulė (Photos.com nuotr.)
    Aa+Aa-

    Ekologiškos kiaulės daugiau teršia. Kompleksuose nuo per greito svorio augimo kiaulėms lūžta stuburas ir plyšta oda. Ekologiški gyvuliai negauna subalansuoto maisto, todėl ėda vienas kitą. Kompleksų kiaulės ėda genetiškai modifikuotą maistą. Tokiais ir dar žiauriau skambančiais kaltinimais nuolat apsikeičia ekologinės ir pramoninės kiaulininkystės atstovai. Tačiau pirmoji, nors ir brangesnė, vis labiau populiarėja.

    Ekologijos nemato

    Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigia, kad ekologinė kiaulininkystė vargiai gali būti visavertė. Pasak vyro, kaimiškai auginamoms kiaulėms trūksta pašarų subalansavimo, kuris pasiekiamas įvairiais mineralais, vitaminais ir kitais priedais.

    „Neseniai skambino viena kaimo moterėlė, kuri klausė, kodėl jos kiaulės ėda viena kitą. Paklausiau, kuo šeria, ir viskas pasidarė aišku. Nuo žolės, miltų ir kitų kaimiškų pašarų kiaulėms stinga įvairių medžiagų, todėl jos ir ėda viena kitą“, – pasakojo A. Baravykas.

    Direktoriaus teigimu, dėl nesubalansuotų pašarų maistinių medžiagų pasisavinimas yra lėtas, todėl kiaulės auga dvigubai ilgiau, todėl ir aplinką išmatomis teršia labiau.

    Ekologijos asociacijos direktorius nemato ir kaimų tvartuose, kuriuose esą pilna mėšlo, žiurkių ir kitokių neaiškių gyvių.

    Augina kaip šernus

    „Puikiai žinau, kad nuo per greito augimo kompleksuose kiaulėms lūžta stuburai, nes lėčiau besivystantys kaulai neatlaiko svorio, nespėdama su mase augti plyšta oda. Žiauru, bet nieko keisto, kai kiaulė šeriama specialiais pašarais ir užauga per keturis mėnesius, kai natūralus ciklas – aštuoni ar devyni. Tuo tarpu mano kiaulės auga kaip šernai laisvėje“, – skirtumų į vatą nevyniojo ekologiška kiaulininkyste užsiimantis Donatas Vaitelis.

    D. Vaitelis ekologinį ūkį įkūrė 2005 metais Kėdainių rajono Žostautų kaime. Vaikinas ūkį iškart įregistravo ekologiniu. Šiandien ūkis išsiplėtęs iki 300 ha žemės ir yra mišrus. Jame yra auginamos ne tik kiaulės, bet ir grynaveisliai mėsiniai galvijai.

    Ekologiškos kiaulininkystės ūkininkas ėmėsi 2010 metais, kai pradėjo auginti ekologiškas kiaules.

    D. Vaitelis ūkyje sertifikavo daugiau kaip 100 ekologiškai auginamų kiaulių. Po kelių bandymų, kurie nepasiteisino, vaikinas nusprendė auginti tik Lietuvos vietines ir baltąsias kiaules.

    „Lietuvos vietinių ir baltųjų veislės paršai per vasarą užauga maždaug iki 90 kg. Tad dar per dvi tris savaites bus ir bekonai. Tuo tarpu užsieninių veislių paršus, kurių svoris mažesnis, teko baigti penėti tvarte“, – patirtimi dalijosi ūkininkas.

    Todėl D. Vaitelis ekologinę kiaulių auginimo technologiją organizavo taip, kad bekonai spėtų užaugti lauke.

    „Kiaulės auga tarsi specialioje stovykloje lauke. Kiaulei su keturiais paršeliais skiriama 15 arų ploto ir specialus namelis. Tame plote jie laisvai juda, maitinasi pašarais be priedų, žole. Tuo tarpu kiaulių kompleksuose vienai kiaulei tenka apie kvadratinį metrą ploto“, – pasakojo D. Vaitelis.

    Per sezoną užaugintas kiaules ūkininkas parduoda jas užsisakiusiems žmonėms. Kiaulės parduodamos gyvos. Daugumą jų klientai užsisako iš anksto. Ūkininkas jas nugabena iki skerdyklos, kur užsakovai pasiima mėsą.

    „Šiuo metu už gyvo svorio kilogramą prašau 6 litų. Tai litu ar pusantro daugiau nei pramoniniu būdu užaugintų kiaulių kaina, tačiau skirtumas – didžiulis“, – tikino D. Vaitelis.

    Nuo vaikystės ūkininkavimu besidomintis D. Vaitelis neigia ir A. Baravyko teiginius, kad kiaulės viena kitą kramto dėl netinkamai subalansuoto maisto. Pasak ūkininko, vienintelis atvejis, kai kiaulės ima kandžioti viena kitą, tai santykių aiškinimasis, kai į vieną gardą suleidžiamos skirtingose vietose buvusios ir viena kitos neatpažįstančios kiaulės. Kandžiodamos viena kitą jos aiškinasi santykius.

    „Ekologišką kiaulę tvarte užauginti gali bet kuri močiutė, kuri ją maitina nemodifikuotais pašarais, žole, karvės pienu, dar bulvių duoda“, – kalbėjo D. Vaitelis.

    Intensyvi gyvulininkystė – tiksinti epidemijos bomba

    Mažiau išsivysčiusiose šalyse, ypač Azijoje, stengiamasi kovoti su ligų, susijusių su mėsos gamyba, protrūkiais. Theecologist.org teigimu, moksliniais tyrimais nustatyta, kad šiose šalyse 16 procentų infekcinių ligų sudaro žmonių užsikrėtimo nuo gyvulių atvejai.

    Tarptautinio gyvulininkystės tyrimų instituto (ILRI) mokslininkai teigia, kad didėjant mėsos gamybai nebuvo rūpinamasi stabdyti gyvulių ligų plitimą.

    „Gamybos intensyvėjimas daugelyje šalių nebesuderinamas su tinkamų higienos bei veterinarijos sąlygų užtikrinimo pajėgumais, – sakė ILRI tyrimams vadovavęs Johnas McDermottas. – Turtingos šalys veiksmingai sprendžia gyvulių ligų problemas, tačiau Afrikoje ir Azijoje dėl intensyvios gyvulininkystės veterinarijos tarnybos nespėja stebėti ir kontroliuoti ligų protrūkių. Šis pajėgumų trūkumas yra ypač pavojingas, nes daugelio neturtingų šeimų pragyvenimo šaltinis yra gyvulininkystė“, – sakė jis.

    Paukščių gripo (PG) atsiradimas ir paplitimas, pavyzdžiui, Indonezijoje, tapo klasikiniu pavyzdžiu rizikos, kurią kelia intensyvi vištienos ir antienos gamyba.

    Be to, didelio masto pasėlių drėkinimas siekiant padidinti žemės ūkio našumą kuria palankias sąlygas Tarpeklio slėnio karštinės virusui bei kitų ligų sukėlėjams plisti naujuose regionuose. Tokių ligų protrūkiai nusineša šimtų žmonių ir tūkstančių gyvulių gyvybes.

    Pasak mokslininkų, 61 proc. visų žmogaus patogenų, 75 proc. naujų žmogaus ligų sukėlėjų, perduodamų per gyvulius, bei kai kurie mirtini virusai yra kilę iš prijaukintų gyvulių.

     

    Alfa.lt
    *Sutinku su taisyklėmis
    Skaityti visus komentarus (30)

    Taip pat skaitykite:

    Meksikos problemos dėl narkotikų kyla iš JAV apetito 5

    Mirtį nešantis narkotikų verslas kelia problemų daugeliui pasaulio valstybių, tačiau Meksikoje karas su narkotikų karteliais baigia peržengti bet kokias ribas. Nors šioje kovoje dalyvauja net kariuomenės daliniai, iki šiol nėra jokių garantijų, kad valstybė galiausiai nugalės.

    Lietuvių kalbos egzaminas – bandymas ugdyti „samprotaujančius“? 30

    Švietimo reformos darda nesustodamos – nuo 2013 metų abiturientai laikys naujos formos lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Vietoj teksto interpretacijos ir teksto suvokimo užduoties bus rašomas literatūrinis arba samprotaujamasis rašinys.

    Sukčiai vėl dangstosi „Sodros“ vardu 1

    Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) prašo žmonių netikėti telefoniniais prašymais sudaryti elektroninės bankininkystės sutartis ir ragina niekam neperduoti prisijungimo duomenų.

    Žyliaus ir Kreivio „Visuomis“ – pažeistas įstatymas 20

    Dar praėjusių metų rudenį švedų konsultantas Dagas Detteris teigė, kad Ūkio ministerijos (ŪM) siūlyta ir premjero palaikyta idėja steigti valstybės įmones kontroliuojančią bendrovę „Visuomis Company Holding“ turėtų būti įgyvendinta kuo greičiau.

    Rusų laivas Klaipėdoje pateko į spąstus 4

    Norvegijos ir Rusijos „žvejybos karo“ Barenco jūroje aidai atsirito į Klaipėdą. Uoste priglaustas rusų žvejybos traleris, dėl kurio teismuose vyksta norvegų, lietuvių ir rusų grumtynės. Tačiau apsižiūrėta, kad bylos Lietuvoje neteismingos, o beveik dvejus metus trunkantis laivo areštas - neteisėtas.
    Lengvatinės prekybos, ribotos atsakomybės, įmonių veikla laivybos sektoriuje gana populiari.