Vandeniui buteliuose – griežtas NE

Vanduo
Vanduo
© EKO redakcija
„EKO redakcija“
2011-03-29 12:08

Lietuvoje kasdien tūkstančiai buteliukų su vandeniu palieka prekybos centrų lentynas ir atsiduria žmonių namuose, konferencijų salėse, darbo kabinetuose. Vanduo tapo preke tik dėl to, kad kažkas nemokamą gamtos dovaną supilstė į plastikinius butelius.

Paradoksalu, kad industrinė civilizacija ir komunaliniai patogumai, atvedę vandenį į kiekvienus namus, atpratino žmones jį gerti iš čiaupo.

Nors vandentiekio vanduo Lietuvos miestuose nuolat tiriamas, stebimas ir pripažįstamas vienu švariausių visame pasaulyje, vandens plastikiniuose buteliuose paklausa – ypač miestuose – yra didelė.

Saugus vanduo

Vėl atsisukti čiaupą pradeda skatinti visuomeninės akcijos ir skelbiami naujausių tyrimų rezultatai. Štai vienas jų atskleidė, kad vandentiekio vanduo yra visiškai toks pat, kaip vanduo iš plastikinio butelio, o kai kuriais atvejais netgi kokybiškesnis – taip teigiama beveik prieš metus paskelbtame akcijos „Nepirk vandens plastikiniuose buteliuose“ organizatorių pristatyme.

„Per pastaruosius kelerius metus investavus labai daug lėšų į vandens valymo technologijas bei vandentiekio sistemas, geriamasis vanduo iš čiaupo Vilniuje ir daugumoje Lietuvos vietovių tapo itin geros kokybės, švarus ir saugus“, – rašoma akcijos organizatorių kreipimesi.

reklama

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyr. specialistė Vilija Galdikienė sako, kad geriamojo vandens šaltinis mūsų šalyje – požeminis vanduo.

Tačiau daugelyje Europos valstybių viešajam vandens tiekimui naudojamas ir paviršinis – upių ar ežerų – vanduo. V. Galdikienė tikina, kad Lietuvos miestuose viešajam geriamojo vandens tiekimui vartojamam giliųjų vandeningųjų horizontų vandeniui aplinkos tarša didelės įtakos neturi: „Mikrobiologinės šio vandens savybės paprastai irgi yra geros.

Daugeliu atvejų jis yra saugus, tik neišvaizdus dėl per didelio geležies, mangano kiekio.“ Anot V. Galdikienės, ir geriamojo vandens tiekėjų atliekamos geriamojo vandens programinės priežiūros, ir valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad geriamasis vandentiekio vanduo yra saugus, išskyrus vandenvietes šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje: čia požeminiame vandenyje viršijama leistina fluoridų koncentracija.

Švaistomi pinigai ir ištekliai

Jau beveik dveji metai, kai Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos valstybinėse įstaigose nebeliko fasuoto vandens. Valstijos vadovas Nathanas Reesas uždraudė už mokesčių mokėtojų pinigus pirkti vandenį plastikiniuose buteliuose.

Tokį sprendimą jis priėmė remdamas valstijos miestelio Bundanūno gyventojų iniciatyvą: jie beveik vienbalsiai nutarė uždrausti prekiauti fasuotu vandeniu savo mieste.

Draudimas įvestas suvokus, kad perkant vandenį plastikiniuose buteliuose ne tik švaistomi pinigai, bet ir rizikuojama sveikata. Mokslininkai įspėja, kad pavojinga plastikinį butelį naudoti kelis kartus.

Mat laikui bėgant plastikas išskiria toksiškų medžiagų, kurios sukelia vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą. Ypač kenkiąs vanduo iš plastikinio butelio, kuris sušilo, tarkim, automobilyje ar paplūdimyje.

JAV mokslininkų atliktas tyrimas įrodė, kad plastiko į vandenį išskiriamas cheminis junginys bisfenolis A (BPA) veikia kaip cheminis estrogenas ir, patekęs į organizmą, gali trikdyti vyrų reprodukcinės sistemos funkcijas, o moterims padidinti krūties vėžio pavojų.

Plastikas ne tik kenkia mūsų organizmui tiesiogiai, kai geriame jame esantį vandenį, tačiau ir jo gamybos proceso metu. Plastikiniai buteliai gaminami iš naftos tam eikvojant daug energijos.

reklama

Nafta – ribotas išteklius, kurio naudojimas teršia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos spartinimo. O žinant, kad kiekvieną sekundę į sąvartynus patenka apie 1 500 plastikinių butelių, kurie suyra tik po daugiau nei tūkstančio metų, apsispręsti, ar pirkti vandenį buteliuose tampa dar lengviau.