Pasodinti Sadūnaitę!

Rimantas Varnauskas (© Asmeninis albumas)

Sesę Nijolę Sadūnaitę jau senokai būtų laikas bent trumpam uždaryti į belangę. Būtų už ką. Trukdymas vykdyti teisingumą, grasinimai tarnybines pareigas vykdančiais prokurorams, net, galima sakyti, kėsinimasis į nacionalinio saugumo pagrindus. Kaip kitaip vertinti nevienkartinius provokacinius išpuolius prieš Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus. Kiekvienas blaiviai mąstantis teisėjas ar kaltinimą palaikantis prokuroras nesuabejotų, kad linkėjimai „degti pragare“ yra akivaizdus grasinimas, o epitetai „KGBistas“ ar „rusų pakalikas“ yra neabejotinai žeidžiantys prokurorų ir tautinių saugumiečių garbę ir orumą.

Galima įtarti, kad prokurorai Mindaugas Dūda ir Justas Laucius mielai sesę Nijolę ir patupdytų. Stabdo, tikriausiai, tik viena aplinkybė. Kai sesė Nijolė jau sėdėjo (1974 m. suimta, o 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire), būsimi principingieji prokurorai dar net trumpom kelnytėmis nelakstė. Greičiausiai tik nuogais užpakaliais.

Vienuose savo atsiminimuose sesė Nijolė yra parašiusi: „Galiu nuoširdžiai pasakyti - Dievas nerado žioplesnės už mane. Ir KGB žinojo, kad nesu susipažinusi su jokiom juridinėm gudrybėm. Jie jautė, kad nemažai žinau, ir buvo tikri, jog mane greitai prakalbins... Sakydavo: „Ne tokius vyrus prakalbinom“. Tai, kad per ilgus tardymo mėnesius nepavyko įvaryti baimės, palaužti, - ne mano nuopelnas. Turbūt čia tiktų prisiminti Šventojo Rašto mintį apie tai, kad Viešpats dažnai pasirenka mažus ir neišmanančius, kad sugėdintų išminčius... Aš ir saugume sakydavau: kuo jūs man blogiau darote, tuo man geriau išeina. Pasodinot mane į kalėjimą ir taip išgarsinot Lietuvą. Už jokius pinigus aš tokios reklamos Lietuvai nebūčiau įstengusi padaryti. Slapstydamasi padėjau „Kronikai“ ir parašiau atsiminimus. Laisvėje tikrai nebūčiau nė vienos knygos parašiusi!“

Įsūdžius sesei Nijolei bent simbolinį „sroką“ (realią laisvės atėmimo bausmę, -aut.), Generalinė prokuratūra, tiek dar smegenėlės suveikia, atrodytų mažiausiai keistokai. Nors šiuo atveju padarytų ir „gerą darbą“ – sesė Nijolė galėtų praplėsti savo memuaristikos knygų seriją.

Kitas atvejis – kažkokia mergpalaikė Eglė Kusaitė ar atsibasčiusi čečėnų Gatajevų šeimyna. Sesė Nijolė E. Kusaitę tvirtai, atkakliai ir naudodamasi įvairiomis išraiškos priemonėmis, kurias dar garantuoja Konstitucija, gina. Niekieno neprašoma, o tik savo užaštrinto teisingumo jausmo vedina, ji protestais gynė net tokius „abejotinos reputacijos“ asmenis kaip žurnalistai Valdas Vasiliauskas ir R. Varnauskas, kuriuos buvęs stambus VSD veikėjas Darius Jurgelevičius bandė nuteisti už tai, kad buvo suabejota VSD platinta šmeižikiška dezinformacija apie pulkininko Vytauto Pociūno žūtį.

Graudi ironija dėl sesės Nijolės nėra laužta iš piršto. Generalinė atakuoja. Neseniai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus skundą ir panaikino Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo trukdymo prokuroro veiklai ir valstybės tarnautojo įžeidimo.

Generalinė kontratakuoja – praėjusių metų pabaigoje dėl dviejų interneto portalų - „Balsas.lt“ ir „Alfa.lt“ – straipsnių buvo kreiptasi į Žurnalistų etikos inspektorių. Prokurorus suneramino, kad „informacijoje buvo paskelbti Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje

atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys, o būtent - pradėti skelbti šių bylų procesiniai dokumentai su

duomenimis, surinktais neviešuose teismo posėdžiuose ir autorių komentarais, kuriuose net

neslepiama, kad taip norima daryti įtaka bylą nagrinėjančiam teismui.“

Paprasčiau kalbant, buvo atskleistas tamprus VSD ir Rusijos FSB bendradarbiavimas E. Kusaitės byloje. Tiksliau – visiškai klusnus FSB užduočių vykdymas, kuriais VSD operatyvininkai E. Kusaitę įtraukė į nešvarius „antiteroristinius“ žaidimus. Pavyzdžiui, patys rašinėjo terorizmu persunktas žinutes iš konfiskuoto E. Kusaitės telefono.

Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė gana netikėtai paaiškino Generalinei prokuratūrai, kad „žurnalistai negali būti traukiami atsakomybėn“ už minėtos informacijos paviešinimą“.

Nesant įslaptintos E.Kusaitės bylos dalyviu, sunku visiškai objektyviai vertinti jos kaltės ar nekaltumo laipsnį. Net galima būtų daryti prielaidą, kad jauna mergužėlė, susižavėjusi islamu, kažkur nuėjo per toli. Galima net būtų įtariai žiūrėti į jos liudijimus. Būtų galima, jei ne į viešumą pakliūnantys slaptos bylos dokumentai, iš kurių akivaizdu, kad VSD ir Generalinė prokuratūra prieš savo pilietę elgiasi kai kuriais klastingiau už KGB, kuri buvo bent jau okupacinės valstybės represinė struktūra.

O visokios Nijolės Sadūnaitės, tylint gausioms žmogaus teisių gynėjų ordoms, „karksi“. Geriau knygas rašytų...

 

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: