Bet kokia su Lietuva susijusi tinklalapio „WikiLeaks“ informacija gali būti vertinama tik kaip iš konteksto ištrauktos detalės, kurios neatspindi realybės ir tikrosios padėties, pirmadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Komentare BNS ministerija teigė, kad JAV partneriai dar praėjusią savaitę aukštu lygiu informavo Lietuvą apie „WikiLeaks“ ketinimus ir galimą Lietuvos paminėjimą.
„Skelbiamos medžiagos Lietuvos užsienio reikalų ministerija neplanuoja komentuoti. Pabrėžtina, kad bet kokia su Lietuva susijusi informacija gali būti vertinama tik kaip iš konteksto ištrauktos detalės, kurios neatspindi realybės ir tikrosios padėties. Tokiu būdu ši medžiaga negali turėti įtakos santykiams su Lietuvos partneriais“, - informavo URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį teigė, kad „neigiama tokio įvykio pasekmė - dar didesnis pasitikėjimo deficitas tarptautiniuose santykiuose, o kai nėra pasitikėjimo, mąžta ir stabilumas“.
Ministro teigimu, Lietuva toliau atsakingai ir susitelkusi dirba su transatlantiniais partneriais, ir tarpusavio pasitikėjimas išlieka.
Tarp daugybės tinklalapio „WikiLeaks“ turimų dokumentų yra ir keli šimtai Lietuvoje dirbančių Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatų pranešimų, kurie rašyti 2004-2010 metais, rodo pirmadienį paskelbti duomenys.
Dokumentai, kuriuose minima Lietuva, kol kas nėra paviešinti - tai gali būti padaryta vėliau. Apžvalgininkai sako, kad slaptų susirašinėjimų paviešinimas Jungtinėms Valstijoms turėtų būti nepatogus dėl juose vartojamos nediplomatinės kalbos.
250 tūkst. diplomatinio susirašinėjimo dokumentų, kurie atskleidžia konfidencialų bendravimą tarp Vašingtono bei JAV ambasadų visame pasaulyje, „WikiLeaks“ perdavė keliems įtakingiausiems dienraščiams, įskaitant „New York Times“, „Guardian“ ir „Spiegel“.
„WikiLeaks“ teigia, kad jos dokumentai vaizduoja Jungtines Valstijas kaip veidmainišką supervalstybę. Žiniasklaidos dėmesio sulaukė dokumentai, kurie esą rodo, jog Jungtinės Valstijos yra įpareigojusios savo diplomatus vykdyti aktyvų šnipinėjimą, atskleidžiamas Vašingtono požiūris į kitų valstybių vadovus.
Tarp pirmųjų kelių šimtų „WikiLeaks“ tinklalapyje paviešintų dokumentų duomenų iš Lietuvos ar apie Lietuvą nėra. Tačiau tinklalapio paieškos sistemos nurodo, kad šalis minima kituose 882 dokumentuose.
„The Guardian“ sudaryta paieškos sistema atskleidžia, kad pagal datą naujausi trys pranešimai, parašyti JAV ambasados Lietuvoje, sukurti šių metų vasario 26 dieną.
Pagal pateikiamus raktažodžius, galima atsekti, kad juose, be kita ko, minimi ginklų kontrolės ir nusiginklavimo klausimai, finansų bei piniginiai reikalai.
Pirmasis iš „WikiLeaks“ turimų dokumentų, parengtų JAV ambasados Lietuvoje, sukurtas 2004-ųjų balandžio 9 dieną.
Lietuva minima ne tik ambasados pranešimuose - informacijos, susijusios su šalimi, turėtų būti ataskaitose, kurias Vašingtonui pateikė Amerikos diplomatai, dirbantys Briuselyje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kabule, Paryžiuje, Varšuvoje, Prahoje, Kijeve, Taline, Rygoje, Bratislavoje, Baku, UNESCO misijoje. „WikiLeaks“ taip pat turi JAV Valstybės departamento pranešimų, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvą.
Rašyti komentarą