Rekordinių automobilių pilotų kabinos per pastaruosius 45 metus keitėsi kartu su technologijomis. Naujam Žemės greičio rekordo šturmui ruošiamas reaktyvinis automobilis „Bloodhound SSC“ turės į nieką nepanašų vairuotojo postą. Jis primena fantastinius filmus, tačiau yra gretinamas su 1965 metais pasaulio greičio rekordą pasiekusia „Žaliaja pabaisa“, kurią pilotavo Artas Arfonsas. Šis reaktyvinis automobilis tuomet pasiekė 927,86 km/h greitį, deja, jį greitai aplenkė „Spirito of America“. Savomis rankomis suręsta „Žalioji pabaisa“ tuomet kūrėjui atsiėjo vos 10 tūkstančių dolerių (dabartiniu kursu — apie 25 tūkst. litų). JAV karinio lėktuvo reaktyvinis variklis buvo brangiausias šio automobilio elementas. Izoliacija apvyniotas šturvalas, keli jungikliai ir analoginiai ciferblatai buvo pakankami tam, kad pasiekti tuometinį Pasaulio rekordą.
Būsimasis „Bloodhound SSC“ pilotas Andy Green yra pasiekęs dabartinį greičio rekordą, kuomet su „Thrust SSC“ išvystė 1 223,657 km/g greitį. Jis sako pavydintis septintojo dešimtmečio pilotų technikos paprastumo, tačiau ne rizikos, su kuria tų rekordų buvo siekiama. „Man kur kas priimtinesni aukštų technologijų, didelio pajėgumo ir informatyvumo „Bloodhound SSC“ sprendimai“, sakė šis rekordinių automobilių ir karinių naikintuvų pilotas.
Naujasis automobilis mėgins pasiekti 1600 km/h greitį. Tai reiškia, kad futbolo stadiono distanciją jis įveiks akies mirksniu. Tai reiškia, kad prietaisų parodymai turi būti kiek įmanoma aiškesni. Būtent tokį uždavinį turės tenkinti naujojo rekordininko piloto „darbo vieta“.
Rašyti komentarą