Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

„Dulkių spindesys“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Spektaklio „Dulkių spindesys“ repeticija (Organizatorių nuotr.)Žiūrėti nuotraukų galeriją
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Lapkričio 12 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre naujasis baleto trupės darbas pateiks intrigą. „Dulkių spindesys“ – tai spektaklis, kurio idėja kilo puikiai šokio gerbėjams žinomiems Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistams, kurie daugiausiai populiarumo įgijo kaip stepo grupės „Funny Beat“ nariai. Tai – Dainius Bervingis (baleto trupės vadovas) ir Gintaras Visockis, kurie yra libreto autoriai bei choreografai.

Į pagalbą vaikinai pasikvietė puikiai net ir akademinės muzikos visuomenei pažįstamą kompozitorių, dainininką, prodiuserį Liną Adomaitį, scenografiją ir kostiumus spektakliui kuria dailininkė Marija Rubavičiūtė.

Savo šokio kūrinį menininkai pavadino „Dulkių spindesys“, juo teigdami, kad svarbiausia žmogui visada yra meilė, net jei ji gimsta šiam jausmui iš esmės svetimoje ir netgi jį niekinančioje aplinkoje.

Vaidmenis spektaklyje kuria teatro baleto trupės artistai, o negausų jų būrį papildo puikia scenine plastika ir aktoriniu įdirbiu išsiskiriantys teatro choro dainininkai. Spektaklio choreografinės stilistikos įvairovę liudija pakviesti spektaklyje dalyvauti skirtingų šokio meno krypčių meistrai – klasikas Nerijus Juška ir sportinių šokių šokėjas Saulius Skambinas.

Vienas iš spektaklio bendraautorių Dainius Bervingis būsimą scenos kūrinį pristato taip:

„Spektaklis apie meilę – nelaimingą meilę. Apie įvairius socialinių sluoksnių skirtumus, kurių meilė nepaiso. Šiuo spektakliu norime papasakoti apie „užribio“ žmonių gyvenimus, jų atradimus, praradimus, apie meilę ir neapykantą. Kadangi istorija apie skirtingus žmones, skirtingas jų pasaulėjautas ir jausenas, tai ir šokio stiliai bus skirtingi – nuo klasikinio iki šiuolaikinio, modernaus šokio. Manome, kad šokio stilių įvairovė prasmingai atskleis sumanymą, leis parodyti trupės artistų galimybes.
Labai didelę reikšmę spektakliui turi kompozitoriaus Lino Adomaičio sukurta muzika, kurios didžiąją dalį įgrojo žinomi profesionalūs muzikantai. Na ir be abejo spektaklio „perliukas“ pagrindinio vaidmens atlikėjas – LNOBT primarijus Nerijus Juška“.

Muzikos autoriaus Lino Adomaičio sukurta muzika pilno metražo spektakliui pavergė ją įrašiusių atlikėjų ir spektaklio šokėjų širdis, jie liudija, kad muzika itin aukšto profesionalumo, ne tik puikiai atspindi siužeto fabulą, bet yra tiesiog šiaip smagiai klausoma.

Linas kūrybinį procesą mena kaip įspūdingą patirtį:

„Su užsidegusiais žmonėmis dirbti šilta – turiu mintyje choreografus ir spektaklio idėjinius vadus Gintarą Visockį ir Dainių Bervingį. Kai jie atėjo pas mane į garso įrašų studiją ir kreipėsi dėl muzikos sukūrimo šokių spektakliui – sutikau nedvejodamas. Nuo pirmųjų darbo akimirkų pajutome kūrybinį polėkį ir netrukus paleidome traukinį į priekį, kuris kartu su siužetine linija atvežė šios dramos personažus į istorijos epicentrą. Pradėjome kalbėtis apie siužetą, istoriją, jos laikmetį bei muzikos žanrą, stilistiką. Taip atsidūrėme tarp baleto ir hip-hop'o ritmo.
Taigi, pasipylė idėjos, prasidėjo diskusijos, ginčai, kūryba, aranžavimas, prodiusavimas ir kasdieniniai įrašai. Kai kurių muzikinių temų atsisakėme, užleisdami vietą tik toms, kurios išskirtinai ryškiai pabrėžia kiekvieno personažo charakteri, išgrynina asmenybę. Vieningai, visa kūrybinė grupė užsikabino už mano pasiūlytos idėjos – kad kiekvieną spektaklio personažą lydi jam priskirtas muzikos instrumentas: tėvą puikiai iliustruoja violončelė, motiną – rami, švelni fleita, o pagrindinio herojaus charakterį tikslingai atskleidžia svajingos smuiko temos.
Įrašant spektaklio garso takelį, dirbo apie 100 žmonių ir jie nusipelno pačių šilčiausių žodžių. Galiu tik pasidžiaugti, kad tokio sklandaus bendradarbiavimo su tokia gausa profesionalių žmonių – senokai nejutau“.

Spektaklio dailininkė Marija Rubavičiūtė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre stato jau trečią spektaklį ir visi jie buvo itin skirtingų žanrų – operetė, miuziklas, o dabar šokis. Marija dalinasi kūrybinio darbo su ambicinga kūrėjų brigada įspūdžiais:

„Džiaugiuosi dirbdama šiame teatre su jauna bendraminčių kompanija: choreografais bei kompozitoriumi. Mes stengiamės sukurti stilingą ekspresyvų reginį, patrauklų mums ir žiūrovams. Spektaklio stilistikai būdinga šiuolaikinių tendencijų ir vintage stiliaus samplaika. Manau, tai atsispindi tiek muzikoj, tiek choreografijoj, tiek spektaklio vizualiniam sprendime. Siužetas veda žiūrovą per tris skirtingas vietas – stotį, parką, namus. Žaisdama pagrindinių scenografijos objektų padėtimi scenoje, apšvietimu, stengiuosi išgauti maksimaliai skirtingas atmosferas. Kostiumų linijos inspiruotos 5-6 dešimtmečio dvasios ir siluetų. Spektaklyje nėra pasikartojančių personažų, pilkos masės, kiekvieną jų stengiausi sukurti įdomų, išskirtinį“.

Alfa.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Velykų proga plačiajai auditorijai pristatomi Marcelijaus Martinaičio margučiai

Lietuvos dailės muziejus balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Marcelijaus Martinaičio margučiai“ (veiks iki gegužės 18 d.). Parodoje eksponuojamą autorinę kolekciją Lietuvos dailės muziejui padovanojo poeto našlė dailėtyrininkė dr. Gražina Marija Martinaitienė.

Gražiausia pavasario šventė – su Smorigino dainomis

Balandžio 21-osios pavakarę, 16 val., VšĮ „Bardai LT“ kviečia Šv. Velykų antrąją dieną skirti teisingai muzikai ir atvykti į Kosto Smorigino autorinių dainų vakarą „Best Western“ viešbutyje (Konstitucijos pr. 14, Vilnius). Pastaruoju metu vos kelis kartus per metus koncertus sostinėje rengiantis žymusis bardas klausytojams dovanos naujausias dainas iš 2013 m. išleistos kompaktinės plokštelės „Albumas“ ir senus, jau klasika tapusius, kūrinius.

Kultūros dieną Vilniaus mažasis teatras duoklę atiduos motinoms

Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre yra dvi Motinos – įspūdingi dviejų išskirtinių aktorių – Eglės Gabrėnaitės ir Dalios Overaitės – sukurti vaidmenys. Tai – jaunųjų režisierių Kirilo Glušajevo spektaklis „Motina“ (Vasa Železnova) pagal M. Gorkį ir Pauliaus Ignatavičiaus „Kruvinos vestuvės“ pagal F. G. Lorcą. Kultūros dieną Vilniaus mažasis teatras kviečia atiduoti duoklę toms, nuo kurių viskas prasideda.

Vilniuje įvyks susitikimas su romano „Silva rerum“ autore

Neseniai trečiąją romanų ciklo „Silva rerum“ dalį parašiusi ir išleidusi rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, trumpai viešėdama Lietuvoje, su skaitytojais susitiks ir Vilniuje. Balandžio 17 d. vyks knygos „Silva rerum III“ pristatymas, kurio metu skaitytojai galės susitikti su gerai žinoma lietuvių autore, daugiau sužinoti apie jos kūrybą, pabendrauti ir užduoti jiems rūpimus klausimus bei gauti rašytojos autografą.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ premjera

Balandžio 17 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, užbaigiant 2013–2014 m. paskaitų ciklą „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“, ketvirtadienio kultūros istorijos vakare bus pristatytas dokumentinis istorinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“.
1410 m. liepos 15 d. prie Griunvaldo (Lenkija) įvyko vienas didžiausių vėlyvųjų viduramžių Žalgirio mūšis, nulėmęs tolimesnę Europos ateitį.

Galerijoje „Meno niša“ – darbų parodą pristato penktokas!

Simono Daukanto progimnazijoje besimokantis penktokas dailininkas Jarlas Aleksandras Brantingas jau spėjo pagarsėti ne tik kaip kaip puikus istorijos ir mitologijos žinovas bei televizijos projektų „Vunderkindai.lt“ bei „Tūkstantmečio vaikai“ dalyvis. Klasiokus ir mokytojus Jarlas žavi ne tik žiniomis, perskaitytomis knygomis, bet ir gausybe simbolių, kurie įpinti į jo spalvingus paveikslus.

Susijusios naujienos

Adomaičio „Dulkių spindesys“ – neeilinis muzikos pasaulio ...