Tikrieji Lietuvos medicinos valdovai

Santariškių ligoninė (J. Kielaičio nuotr.) (© Fotodiena.lt)

„Man yra ne kartą tekę girdėti, kad be didžiųjų ligoninių vadovų žinios nėra paskirtas nė vienas sveikatos apsaugos ministras“, - pripažįsta buvęs Seimo Antikorupcijos pirmininkas Rimantas Dagys. „Mes – visuomeninė, ne politinė organizacija, negalime įtakoti sveikatos apsaugos ministro skyrimo“, - atkerta Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas. Tačiau leidžia suprasti, kad su gydytojais niekas nederino tik paskutinių dviejų ministrų – Algio Čapliko ir Raimondo Šukio – skyrimo. Esą anksčiau „apie kandidatūras būdavo informuojama“. Kas iš tikrųjų valdo Lietuvos sveikatos sistemą? Ministerija ar ilgamečiai didžiųjų šalies klinikų vadovai, savo rankose sukoncentravę visą įmanomą įtaką šiai sistemai?

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Kauno medicinos universiteto klinikos. Didžiausios šalies ligoninės, turinčios milijoninius biudžetus. Teikiančios aukščiausio lygio paslaugas. Formaliai šios viešosios įstaigos priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai. Realiai yra tarsi valstybės valstybėje, nes jų vadovai užima įtakingus postus ne tik savo vadovaujamose klinikose.

Ligoninių vadovai – ten, kur skirstomi pinigai

Susivokti, kokiose organizacijose dar dirba didžiausių Lietuvos ligoninių vadovai, nėra taip paprasta. Pradėkime nuo tos vietos, kuri turi teisę patarti, kaip skirstyti mokesčių mokėtojų pinigus – Privalomojo sveikatos draudimo taryba.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų generalinis direktorius Aleksandras Laucevičius ir Kauno medicinos universiteto klinikų vadovas Juozas Pundzius – Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai. A.Laucevičius joje yra kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų organizacijos atstovas. J.Pundzius – kaip Nacionalinės sveikatos tarybos atstovas.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba – „kolegiali patariamoji privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti ir koordinuojanti institucija“. Taryba siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai, kokias asmens priežiūros paslaugas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biužeto ir kokia turi būti bazinė jų kaina, išsako savo nuomonę dėl kompensuojamų vaistų ir medicinos priemonių sąrašo ir kompensavimo, protezavimo ir centralizuotai apmokamų vaistų išlaidų kompensavimo tvarkos, reabilitacijos kainų ir taip toliau. Greta kitų klausimų, kuriuose ši taryba turi patariamąją nuomonę, yra ir šis – nagrinėja Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą.

Kitaip tariant, ligoninių, kurios gauna milijonus litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), vadovai turi teisę patarti, kaip pinigai iš šio fondo turi būti panaudoti. Tarsi to būtų negana, jie turi teisę nagrinėti Valstybinės ligonių kasos, kuri tais pinigais atsiskaito už ligoninių paslaugas, veiklą. Švelniai tariant, sąsajos keistokos. Ryšių piramidė – taip pat. Kas gali paneigti, kad turint patariamąją balso teisę šios įstaigos neišsirūpina sau didesnio finansavimo?

Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas L. Labanauskas tokią galimybę atmeta. Esą jis, taip pat priklausantis Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, gali pasakyti, kad „ten svarstomi klausimai nesusieti su konrečiomis įstaigomis“. Be to, narių taryboje – daug, „ką du žmonės gali padaryti?“ Varnas varnui akies nekerta.

Nacionalinė sveikatos taryba ir valstybės kontrolė

Sukime link Nacionalinės sveikatos tarybos. Būtent kaip šios įstaigos atstovas į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą deleguotas Kauno medicinos universiteto klinikų vadovas J. Pundzius.

Dar gegužę Valstybės kontrolė atsisakė pareikšti nuomonę apie Nacionalinės sveikatos tarybos 2009-ųjų metų finansines ir kitas ataskaitas bei „negalėjo patvirtinti, kad taryba turtą valdė ir naudojo teisėtai“. Pranešta, kad „valstybiniai auditoriai nustatė visą eilę teisės aktų pažeidimų“.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad, jų nuomone, pažeidimai vyko dėl to, jog tarybos veikla reglamentuojama neracionaliai. „Ją sudaro 17 visuomeniniais pagrindais dirbančių narių. Jų išrinktas tarybos pirmininkas vykdo valstybės biudžeto asignavimų valdytojui priskiriamas funkcijas, nors nėra valstybės tarnautojas ir taip pat dirba visuomeniniais pagrindais“, - teigė Valstybės kontrolė.

Kitaip tariant, Nacionalinė sveikatos taryba, kurią įsteigė Seimas (jam ši institucija ir atskaitinga) gauna lėšų iš mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau jos nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Tačiau valstybės kontrolė negali atsakyti, kad mokesčių mokėtojų pinigai buvo panaudoti teisėtai.

Alfa.lt

Santariškių ligoninė (J. Kielaičio nuotr.)
Juozas Pundzius
Santariškių klinikų generalinis direktorius kardiologas Aleksandras Laucevičius
+1

Taip pat skaitykite: