Liepos 27 d.
Šį rytą kėlėmės anksčiau – budintieji 5 val. ryte. Kadangi pajudėjome kol šalta, tai žygiavome sparčiai per sušalusius sniego laukus (šiek tiek klimpo tik mūsų „sunkiasvoriai“). Pasiekę bevardę perėją turėjome leistis nuo 3–4 m aukščio karnizų.
Visi nusileidome greitai ir saugiai, tačiau problemų kilo ištraukiant virvę – užstrigo ledkirtis. Šiaip ne taip bendromis pastangomis pavyko išlupti virvę su vienu ledkirčiu, tačiau viršuje liko antrasis... Po šių nuotykių pajudėjome toliau link Žalgirio papėdės. Apie 13 valandą mes jau čia. Įsikuriame stovyklą ant snieguoto ledyno (iš sukritusio sniego pasistatome net stalą pietavimui) ir turbūt pirmą kartą šiame žygyje gauname progą normaliai viską išsidžiovinti.
Matyt, Žalgiris saugo mus, nes aplink tiesiog verda debesys, o pas mus – šviečia Saulė.
Rytoj bandysim lipti į Žalgirio viršūnę.
N42 12' 55.1“
E78 38' 26.7“
4250 m virš jūros lygio
iki
Rašyti komentarą