Liepos 26 d.
Atsikėlus ir susiruošus ryte pajudėjome viršun. Kadangi ledyne gan daug plyšių, o prieš kelias dienas užsnigo, tad Romas nusprendė apeiti kitu keliu – užlipti i bevardę viršūnę, kurios aukštis 4480m ir tokiu būdu apeiti ledyną. Apie 13 val. mes jau buvome ant šios viršūnės. Kadangi žiūrint iš apačios ši viršūnė atrodė gan plokščia ir apvalaina, tai mes juokais ja vadinome „Lietuvos alpinistų duonos“ viršūne.
Besileidžiant pastebėjome artėjančią audrą, tad įsikūrėme pirmoje tinkamoje vietoje. Deja, šiame aukštyje kyla bėdų su geriamuoju vandeniu. Nors esame apsupti bekraščių sniegynų ir ledynų, skysto vandens būna tik prie uolų pietinėse šlaitų pusėse. Šiandien nakvojame sniego slėnyje, tad visą vandenį tenka gaminti lydant sniegą dujiniais primusais. Vanduo tampa aukso vertes. O verdant vakarienę, pilietis V. įvykdė diversiją – išvertė visą puodą sriubos... Tad daržoves ir makaronus teko surinkti ir, užpylus sniegu, virti iš naujo.
N42 13'27.4“
E78 36'08.1“
4362 m
Rašyti komentarą