Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Medaus kainos kyla kartu su karščiu

Medus (SCANPIX nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-
Prasti orai pavasarį gadino ne vien gamtos išsiilgusių gyventojų planus - juos galima apkaltinti ir dėl to, kad šiandien parduodamas pavasarinis medus toks brangus. Nors dabar orų tendencijos pakrypo į priešingą pusę, medaus kainų kryptis nesikeičia - jos kyla taip pat, kaip ir karštį fiksuojantis termometro stulpelis.

Šiuo metu kilogramas lietuviško šviežio medaus kainuoja apie 20 litų, bet galima nusipirkti ir gerokai brangiau. „Savo akimis mačiau, kaip turguje ūkininkas už kilogramą medaus prašė 25 litus“, - tikino LŽ Sigitas Uselis, bitininkas, bitininkystės produktais ir inventoriumi prekiaujančios įmonės „Austėja“ savininkas. S.Uselio teigimu, dabar medus mūsų krašte labai pabrangęs, tad vartotojams tenka daugiau negu pernai papurtyti pinigines. Didmeninės jo supirkimo kainos, palyginti su pernykščiu sezonu, šoktelėjo net 1,5 karto - iki 13 litų už kilogramą.

LŽ kalbinti bitininkai sutaria, kad artimiausiu metu medaus kainos neturėtų kristi - Lietuvoje esą vėl įsivyravo bitėms nepalankūs orai, - o rudeniop jos, sako, dar didės.

Vėl ne medaus orai

Kas kaltas dėl tokių medaus kainų? „Po žiemos išliko labai mažai žieminių rapsų“, - paaiškino Algimantas Ilčiukas, „Ibityno“ savininkas. Pasak bitininko, šie pasėliai labai svarbūs ankstyvajam medui rinkti. Žieminių rapsų svarbą bitėms patvirtino ir S.Uselis. Anot jo, paprastai iš šių laukų bitininkams tekdavo didesnis derlius.

„Šalta buvo, lijo, todėl bitėms buvo sudėtinga rinkti nektarą“, - vardijo pavasario keblumus Modestas Žadvydas. Lietūs esą sužlugdė ir

lipčiaus medaus besitikinčių bitininkų lūkesčius. Lipčiaus medus surenkamas iš nektaro, esančio ant lapų, ne žieduose. Jį išskiria tam tikri amarai, o šiuos vasaros pradžioje, kaip teigė S.Uselis, nuplovė stiprus lietus.

Liepos mėnesį smogė karšti orai ir situacija aviliuose pasikeitė, bet nebūtinai į gera. „Dabar per karšta - trūksta drėgmės žiedų nektarui“, - apie naujas bičių problemas užsiminė M.Žadvydas. Pasak jo, bitininkams reikia atsižvelgti į tai, ar jų aviliai yra arti vandens telkinių. Kartais būtina atvežti bitėms vandens.

A.Ilčiukas pažymėjo, kad jau beveik nužydėjo vasariniai rapsai, o jie, kaip ir grikiai, yra viena svarbiausių kultūrų, iš kurių vasarą surenkamas medus.

Iš pasėlių ir miškų

Nuo šių grūdinių kultūrų paplitimo priklauso ir tai, kiek medaus derlius buvo paveiktas atskiruose Lietuvos regionuose. Tie bitininkai, kurių bitės pasiekia rapsų ar grikių laukus, dėl orų labai neišgyvena. „Rytų Lietuvoje mažiau plėtojama grūdinių kultūrų žemdirbystė, todėl ten daugiausia medaus surenkama iš miškų“, - dėstė S.Uselis.

O miškuose nektaro derlius visada šiek tiek mažesnis. Taip LŽ sakė M.Žadvydas, kurio ūkis „Dangiškas medus“ gamina vadinamąjį poliflorinį medų. Jis gaunamas iš miškuose ar pievose surinkto nektaro ir turi daugiau komponentų nei sunešamas iš rapsų ar grikių. Tačiau šio medaus surenkama mažiau. Šiemet Rytų Lietuvoje kai kurias bites, kaip pasakojama, jų šeimininkams net prisiėjo maitinti, užuot ėmus iš avilių medų, bet M.Žadvydui, kurio bitynas yra Klaipėdos rajone, su tokiu keblumu neteko susidurti.

Bitininkai sutaria, kad šių metų medaus derlius yra prastas ar bent pusėtinas. „Panašus kaip pernai“, - švelnino A.Ilčiukas ir pridūrė, kad prastas derlius po prasto derliaus nieko gero nežada.

„Rinkoje medaus trūksta jau nuo pernykščio pavasario“, - S.Uselis įvardijo dar vieną priežastį, kodėl artimiausiu laiku šio produkto kainos nekris. Jo duomenimis, per metus Lietuvoje paprastai pagaminama 2-3 tūkst. tonų medaus. Labai sėkmingi bitininkams buvo 2005-2006 metai. „Tada bitės sunešė medaus metams į priekį“, - sakė bitininkas.

Kainas muša penki aviliai

Derlingais metais, S.Uselio teigimu, Lietuvos bitininkai galėtų skųstis užsienio prekiautojų konkurencija. Bet kai derlius prastas, ir konkurencija maža.

Šiaip ar taip, anot bitininko, užsieniečiams nelabai sekasi konkuruoti su mūsų medaus gamintojais. „Lietuvos vartotojai vietinį medų vis dar vertina kaip geresnį, natūralų produktą“, - įsitikinęs S.Uselis. Jis mano, kad atvežtinį medų daugiausia perka tie, kurie šį produktą vartoja maistui gaminti, pavyzdžiui, deda į tortus ar saldainius. Dauguma lietuvių medų laiko vaistu. Todėl jo pirkimas, anot bitininkų, padidėja rudenį ir žiemą, kai žmonėms ima skaudėti gerkles ir prasideda kosulys.

M.Žadvydo duomenimis, mūsų krašte medus yra 2 kartus pigesnis negu Europoje. Bet kadangi Lietuvoje vis tiek siūloma užsienietiško medaus, vietines jo kainas lemia net derlius Argentinoje, Meksikoje ar kitose valstybėse.

Kitų šalių vartotojai esą labai domisi lietuvišku medumi, nes jiems trūksta savo medaus. Antai Prancūzija prieš 3 metus dar pati patenkindavo savo vartotojų medaus poreikį, o dabar ji sugebanti užpildyti tik pusę rinkos, todėl medaus ieškoma svečiose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje.

Mūsų krašto stambūs bitininkai pripažįsta, kad jiems problemų, be užsienio gamintojų, kelia ir vietiniai smulkūs pardavėjai. Jie įvardijami kaip vienas lemtingų faktorių, galinčių numušti medaus kainas sezono laikotarpiu. „Tarkime, turi koks žmogus penkis avilius. Jam pačiam tiek medaus per daug, todėl ima ir pusvelčiui parduoda kaimynams ar pažįstamiems“, - kainų „dempingo“ mechanizmą aiškino M.Žadvydas. Tiesa, iki rudens tokie smulkūs bitininkai paprastai baigia savo penkių avilių perteklinės produkcijos atsargas. Kai jie dingsta iš rinkos ir prasideda ligų sezonas, galima laukti dar vieno medaus kainų šoktelėjimo.

„Lietuvos žinios“
Komentarai

Taip pat skaitykite:

ES parama profesionalų konsultacijoms

Nuo šių metų balandžio 1 d. iki rugpjūčio 29 d. renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ gauti. Šia parama gali pasinaudoti ūkininkai ir miškų valdytojai, norintys kompensuoti didžiąją dalį išlaidų, patirtų konsultuojantis su Žemės ūkio ministerijos akredituotomis konsultavimo įmonėmis bei individualia veikla užsiimančiais ekspertais.

Gyvulininkystės reikmėms siekiama išsaugoti pievas ir ganyklas

Jau kitą savaitę, nuo balandžio 14 d., prasideda žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Žemės ūkio ministerija atkreipia deklaruojančiųjų dėmesį, kad pievos ir ganyklos, esančios tame pačiame lauke iš eilės 4 metus ir ilgiau, šiemet Lietuvoje turi būti deklaruojamos jau kaip daugiametės.
Vienas iš prioritetinių žemės ūkio klausimų šiuo metu yra gyvulininkystės skatinimas, o šiai priemonei plėtoti būtinos pievos ir ganyklos.

Iš derliaus liko tik penktadalis

„Žieminių kviečių vietomis išlikę tik 20 procentų. Rapsų padėtis atrodo šiek tiek geresnė. Po užėjusio kelių dienų lietaus dar turėtų atsigauti,“ - pasižvalgęs po savo laukus „Šiaulių kraštui“ sakė Kepalių seniūnijos (Joniškio rajonas) ūkininkas Vaclovas Puidokas.
Kai kurie žemdirbiai tikisi, kad jie dar atsigaus, o kai kur laukuose jau burzgia traktoriai ir pasėliai atsėjami.
„Žieminių kviečių vietomis išlikę tik 20 procentų. Rapsų padėtis atrodo šiek tiek geresnė.

Rusija nuo pirmadienio dar labiau riboja lietuviškos kiaulienos judėjimą

Pirmadienį įsigalioja Rusijos draudimas įvežti bet kokius gatavus mėsos produktus su kiauliena iš Lietuvos ir Lenkijos. Skaičiuojama, kad įmonės per metus dėl to gali prarasti apie 90 mln. litų pajamų.
„Draudimas tikrai įsigalioja, turime tokį raštą“, - BNS sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.
Jo teigimu, Rusijos draudimas turės neigiamos įtakos verslui, nes derybos su Rusija dėl sertifikatų užsitęsė.

Lietuva EK prašo papildomai kompensuoti nuostolius kiaulių laikytojams

Žemės ūkio ministerija aktyviai derasi su Europos Komisija dėl ūkinės veiklos apribojimų sukeltų nuostolių atlyginimo afrikiniu kiaulių maru užkrėstos part II zonos kiaulių augintojams. Suma, kurios prašo Lietuva nuostoliams kompensuoti, siekia 327 018 eurų, t. y. daugiau kaip 1,1 mln. litų.
Šiuo metu Europos Komisijos sprendimu naujai nustatyta part II zona susideda iš kiaulių maru užkrėstų teritorijų, į kurias patenka 6 rajonų savivaldybės.

NMA svetainė sparčiai populiarėja

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) interneto svetainė www.nma.lt sulaukia vis daugiau unikalių lankytojų.