Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Medaus kainos kyla kartu su karščiu

Medus (SCANPIX nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-
Prasti orai pavasarį gadino ne vien gamtos išsiilgusių gyventojų planus - juos galima apkaltinti ir dėl to, kad šiandien parduodamas pavasarinis medus toks brangus. Nors dabar orų tendencijos pakrypo į priešingą pusę, medaus kainų kryptis nesikeičia - jos kyla taip pat, kaip ir karštį fiksuojantis termometro stulpelis.

Šiuo metu kilogramas lietuviško šviežio medaus kainuoja apie 20 litų, bet galima nusipirkti ir gerokai brangiau. „Savo akimis mačiau, kaip turguje ūkininkas už kilogramą medaus prašė 25 litus“, - tikino LŽ Sigitas Uselis, bitininkas, bitininkystės produktais ir inventoriumi prekiaujančios įmonės „Austėja“ savininkas. S.Uselio teigimu, dabar medus mūsų krašte labai pabrangęs, tad vartotojams tenka daugiau negu pernai papurtyti pinigines. Didmeninės jo supirkimo kainos, palyginti su pernykščiu sezonu, šoktelėjo net 1,5 karto - iki 13 litų už kilogramą.

LŽ kalbinti bitininkai sutaria, kad artimiausiu metu medaus kainos neturėtų kristi - Lietuvoje esą vėl įsivyravo bitėms nepalankūs orai, - o rudeniop jos, sako, dar didės.

Vėl ne medaus orai

Kas kaltas dėl tokių medaus kainų? „Po žiemos išliko labai mažai žieminių rapsų“, - paaiškino Algimantas Ilčiukas, „Ibityno“ savininkas. Pasak bitininko, šie pasėliai labai svarbūs ankstyvajam medui rinkti. Žieminių rapsų svarbą bitėms patvirtino ir S.Uselis. Anot jo, paprastai iš šių laukų bitininkams tekdavo didesnis derlius.

„Šalta buvo, lijo, todėl bitėms buvo sudėtinga rinkti nektarą“, - vardijo pavasario keblumus Modestas Žadvydas. Lietūs esą sužlugdė ir

lipčiaus medaus besitikinčių bitininkų lūkesčius. Lipčiaus medus surenkamas iš nektaro, esančio ant lapų, ne žieduose. Jį išskiria tam tikri amarai, o šiuos vasaros pradžioje, kaip teigė S.Uselis, nuplovė stiprus lietus.

Liepos mėnesį smogė karšti orai ir situacija aviliuose pasikeitė, bet nebūtinai į gera. „Dabar per karšta - trūksta drėgmės žiedų nektarui“, - apie naujas bičių problemas užsiminė M.Žadvydas. Pasak jo, bitininkams reikia atsižvelgti į tai, ar jų aviliai yra arti vandens telkinių. Kartais būtina atvežti bitėms vandens.

A.Ilčiukas pažymėjo, kad jau beveik nužydėjo vasariniai rapsai, o jie, kaip ir grikiai, yra viena svarbiausių kultūrų, iš kurių vasarą surenkamas medus.

Iš pasėlių ir miškų

Nuo šių grūdinių kultūrų paplitimo priklauso ir tai, kiek medaus derlius buvo paveiktas atskiruose Lietuvos regionuose. Tie bitininkai, kurių bitės pasiekia rapsų ar grikių laukus, dėl orų labai neišgyvena. „Rytų Lietuvoje mažiau plėtojama grūdinių kultūrų žemdirbystė, todėl ten daugiausia medaus surenkama iš miškų“, - dėstė S.Uselis.

O miškuose nektaro derlius visada šiek tiek mažesnis. Taip LŽ sakė M.Žadvydas, kurio ūkis „Dangiškas medus“ gamina vadinamąjį poliflorinį medų. Jis gaunamas iš miškuose ar pievose surinkto nektaro ir turi daugiau komponentų nei sunešamas iš rapsų ar grikių. Tačiau šio medaus surenkama mažiau. Šiemet Rytų Lietuvoje kai kurias bites, kaip pasakojama, jų šeimininkams net prisiėjo maitinti, užuot ėmus iš avilių medų, bet M.Žadvydui, kurio bitynas yra Klaipėdos rajone, su tokiu keblumu neteko susidurti.

Bitininkai sutaria, kad šių metų medaus derlius yra prastas ar bent pusėtinas. „Panašus kaip pernai“, - švelnino A.Ilčiukas ir pridūrė, kad prastas derlius po prasto derliaus nieko gero nežada.

„Rinkoje medaus trūksta jau nuo pernykščio pavasario“, - S.Uselis įvardijo dar vieną priežastį, kodėl artimiausiu laiku šio produkto kainos nekris. Jo duomenimis, per metus Lietuvoje paprastai pagaminama 2-3 tūkst. tonų medaus. Labai sėkmingi bitininkams buvo 2005-2006 metai. „Tada bitės sunešė medaus metams į priekį“, - sakė bitininkas.

Kainas muša penki aviliai

Derlingais metais, S.Uselio teigimu, Lietuvos bitininkai galėtų skųstis užsienio prekiautojų konkurencija. Bet kai derlius prastas, ir konkurencija maža.

Šiaip ar taip, anot bitininko, užsieniečiams nelabai sekasi konkuruoti su mūsų medaus gamintojais. „Lietuvos vartotojai vietinį medų vis dar vertina kaip geresnį, natūralų produktą“, - įsitikinęs S.Uselis. Jis mano, kad atvežtinį medų daugiausia perka tie, kurie šį produktą vartoja maistui gaminti, pavyzdžiui, deda į tortus ar saldainius. Dauguma lietuvių medų laiko vaistu. Todėl jo pirkimas, anot bitininkų, padidėja rudenį ir žiemą, kai žmonėms ima skaudėti gerkles ir prasideda kosulys.

M.Žadvydo duomenimis, mūsų krašte medus yra 2 kartus pigesnis negu Europoje. Bet kadangi Lietuvoje vis tiek siūloma užsienietiško medaus, vietines jo kainas lemia net derlius Argentinoje, Meksikoje ar kitose valstybėse.

Kitų šalių vartotojai esą labai domisi lietuvišku medumi, nes jiems trūksta savo medaus. Antai Prancūzija prieš 3 metus dar pati patenkindavo savo vartotojų medaus poreikį, o dabar ji sugebanti užpildyti tik pusę rinkos, todėl medaus ieškoma svečiose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje.

Mūsų krašto stambūs bitininkai pripažįsta, kad jiems problemų, be užsienio gamintojų, kelia ir vietiniai smulkūs pardavėjai. Jie įvardijami kaip vienas lemtingų faktorių, galinčių numušti medaus kainas sezono laikotarpiu. „Tarkime, turi koks žmogus penkis avilius. Jam pačiam tiek medaus per daug, todėl ima ir pusvelčiui parduoda kaimynams ar pažįstamiems“, - kainų „dempingo“ mechanizmą aiškino M.Žadvydas. Tiesa, iki rudens tokie smulkūs bitininkai paprastai baigia savo penkių avilių perteklinės produkcijos atsargas. Kai jie dingsta iš rinkos ir prasideda ligų sezonas, galima laukti dar vieno medaus kainų šoktelėjimo.

„Lietuvos žinios“
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Sudaromos sąlygos didinti Lietuvos miškingumą

Vyriausybei antradienį patikslinus 2003 m. patvirtintą žemės įsigijimo tvarką, sudaromos palankios sąlygos valstybei ...

Galvijininkystė lipa iš duobės

Žemės ūkio ministerija, siekdama sudaryti tinkamas sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai, 2013 m. perskirstė ...

Netrukus bus galima teikti paraiškas miškų želdinimui

Nuo rugpjūčio 1-osios iki rugsėjo 30 d. bus galima teikti paramos paraiškas pirmajam ne žemės ūkio paskirties ir ...

Rusija giria Lietuvą: su afrikiniu kiaulių maru kovoja geriausiai ES

Rusija pripažįsta, kad Lietuva su afrikiniu kiaulių maru kovoja geriausiai Europos Sąjungoje, tačiau apie galimybę ...

​Šiemet deklaruotas dar didesnis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas

Liepos 10 d. – paskutinė diena šiais metais, kai buvo galima pavėluotai deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei prašyti tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus, mėsines avis, ėriavedes, specialiosios paramos už parduotą pieną, taip pat išmokų už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones.

Su kiaulių maru kovojame gerai

Afrikinio kiaulių maro grėsmė Lietuvoje dar labiau išaugo, kai neseniai buvo nustatyti šio viruso židiniai Lenkijoje ...

Kaimo plėtros priemonėms apmokėti – papildomos lėšos

„Žemės ūkio ministerijos prašymu 2014 m. biudžete papildomai skirti 126 mln. Lt paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros ...

Parama buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje padidinta iki 22 mln. Lt

Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą pratęsti paramos paraiškų teikimo laikotarpįpagal Lietuvos kaimo plėtros ...

Baigėsi vynuoginių sraigių rinkimo sezonas

Nuo pirmadienio, liepos pirmosios, Lietuvoje nebegalima rinkti ir supirkti vynuoginių sraigių – baigėsi jų išteklių ...

ŽŪM reiškia susirūpinimą dėl kenksmingų augalų plitimo Lietuvoje

Žemės ūkio ministerija reiškia susirūpinimą dėl Sosnovskio barščio spartaus plitimo Lietuvos laukuose. Jis kenkia ir žmonėms, ir augalams. Nuo 2001 m. Sosnovskio barštis Lietuvoje įtrauktas į kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šiuo metu šis augalas yra įtrauktas į invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą.