Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Medaus kainos kyla kartu su karščiu

Medus (SCANPIX nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-
Prasti orai pavasarį gadino ne vien gamtos išsiilgusių gyventojų planus - juos galima apkaltinti ir dėl to, kad šiandien parduodamas pavasarinis medus toks brangus. Nors dabar orų tendencijos pakrypo į priešingą pusę, medaus kainų kryptis nesikeičia - jos kyla taip pat, kaip ir karštį fiksuojantis termometro stulpelis.

Šiuo metu kilogramas lietuviško šviežio medaus kainuoja apie 20 litų, bet galima nusipirkti ir gerokai brangiau. „Savo akimis mačiau, kaip turguje ūkininkas už kilogramą medaus prašė 25 litus“, - tikino LŽ Sigitas Uselis, bitininkas, bitininkystės produktais ir inventoriumi prekiaujančios įmonės „Austėja“ savininkas. S.Uselio teigimu, dabar medus mūsų krašte labai pabrangęs, tad vartotojams tenka daugiau negu pernai papurtyti pinigines. Didmeninės jo supirkimo kainos, palyginti su pernykščiu sezonu, šoktelėjo net 1,5 karto - iki 13 litų už kilogramą.

LŽ kalbinti bitininkai sutaria, kad artimiausiu metu medaus kainos neturėtų kristi - Lietuvoje esą vėl įsivyravo bitėms nepalankūs orai, - o rudeniop jos, sako, dar didės.

Vėl ne medaus orai

Kas kaltas dėl tokių medaus kainų? „Po žiemos išliko labai mažai žieminių rapsų“, - paaiškino Algimantas Ilčiukas, „Ibityno“ savininkas. Pasak bitininko, šie pasėliai labai svarbūs ankstyvajam medui rinkti. Žieminių rapsų svarbą bitėms patvirtino ir S.Uselis. Anot jo, paprastai iš šių laukų bitininkams tekdavo didesnis derlius.

„Šalta buvo, lijo, todėl bitėms buvo sudėtinga rinkti nektarą“, - vardijo pavasario keblumus Modestas Žadvydas. Lietūs esą sužlugdė ir

lipčiaus medaus besitikinčių bitininkų lūkesčius. Lipčiaus medus surenkamas iš nektaro, esančio ant lapų, ne žieduose. Jį išskiria tam tikri amarai, o šiuos vasaros pradžioje, kaip teigė S.Uselis, nuplovė stiprus lietus.

Liepos mėnesį smogė karšti orai ir situacija aviliuose pasikeitė, bet nebūtinai į gera. „Dabar per karšta - trūksta drėgmės žiedų nektarui“, - apie naujas bičių problemas užsiminė M.Žadvydas. Pasak jo, bitininkams reikia atsižvelgti į tai, ar jų aviliai yra arti vandens telkinių. Kartais būtina atvežti bitėms vandens.

A.Ilčiukas pažymėjo, kad jau beveik nužydėjo vasariniai rapsai, o jie, kaip ir grikiai, yra viena svarbiausių kultūrų, iš kurių vasarą surenkamas medus.

Iš pasėlių ir miškų

Nuo šių grūdinių kultūrų paplitimo priklauso ir tai, kiek medaus derlius buvo paveiktas atskiruose Lietuvos regionuose. Tie bitininkai, kurių bitės pasiekia rapsų ar grikių laukus, dėl orų labai neišgyvena. „Rytų Lietuvoje mažiau plėtojama grūdinių kultūrų žemdirbystė, todėl ten daugiausia medaus surenkama iš miškų“, - dėstė S.Uselis.

O miškuose nektaro derlius visada šiek tiek mažesnis. Taip LŽ sakė M.Žadvydas, kurio ūkis „Dangiškas medus“ gamina vadinamąjį poliflorinį medų. Jis gaunamas iš miškuose ar pievose surinkto nektaro ir turi daugiau komponentų nei sunešamas iš rapsų ar grikių. Tačiau šio medaus surenkama mažiau. Šiemet Rytų Lietuvoje kai kurias bites, kaip pasakojama, jų šeimininkams net prisiėjo maitinti, užuot ėmus iš avilių medų, bet M.Žadvydui, kurio bitynas yra Klaipėdos rajone, su tokiu keblumu neteko susidurti.

Bitininkai sutaria, kad šių metų medaus derlius yra prastas ar bent pusėtinas. „Panašus kaip pernai“, - švelnino A.Ilčiukas ir pridūrė, kad prastas derlius po prasto derliaus nieko gero nežada.

„Rinkoje medaus trūksta jau nuo pernykščio pavasario“, - S.Uselis įvardijo dar vieną priežastį, kodėl artimiausiu laiku šio produkto kainos nekris. Jo duomenimis, per metus Lietuvoje paprastai pagaminama 2-3 tūkst. tonų medaus. Labai sėkmingi bitininkams buvo 2005-2006 metai. „Tada bitės sunešė medaus metams į priekį“, - sakė bitininkas.

Kainas muša penki aviliai

Derlingais metais, S.Uselio teigimu, Lietuvos bitininkai galėtų skųstis užsienio prekiautojų konkurencija. Bet kai derlius prastas, ir konkurencija maža.

Šiaip ar taip, anot bitininko, užsieniečiams nelabai sekasi konkuruoti su mūsų medaus gamintojais. „Lietuvos vartotojai vietinį medų vis dar vertina kaip geresnį, natūralų produktą“, - įsitikinęs S.Uselis. Jis mano, kad atvežtinį medų daugiausia perka tie, kurie šį produktą vartoja maistui gaminti, pavyzdžiui, deda į tortus ar saldainius. Dauguma lietuvių medų laiko vaistu. Todėl jo pirkimas, anot bitininkų, padidėja rudenį ir žiemą, kai žmonėms ima skaudėti gerkles ir prasideda kosulys.

M.Žadvydo duomenimis, mūsų krašte medus yra 2 kartus pigesnis negu Europoje. Bet kadangi Lietuvoje vis tiek siūloma užsienietiško medaus, vietines jo kainas lemia net derlius Argentinoje, Meksikoje ar kitose valstybėse.

Kitų šalių vartotojai esą labai domisi lietuvišku medumi, nes jiems trūksta savo medaus. Antai Prancūzija prieš 3 metus dar pati patenkindavo savo vartotojų medaus poreikį, o dabar ji sugebanti užpildyti tik pusę rinkos, todėl medaus ieškoma svečiose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje.

Mūsų krašto stambūs bitininkai pripažįsta, kad jiems problemų, be užsienio gamintojų, kelia ir vietiniai smulkūs pardavėjai. Jie įvardijami kaip vienas lemtingų faktorių, galinčių numušti medaus kainas sezono laikotarpiu. „Tarkime, turi koks žmogus penkis avilius. Jam pačiam tiek medaus per daug, todėl ima ir pusvelčiui parduoda kaimynams ar pažįstamiems“, - kainų „dempingo“ mechanizmą aiškino M.Žadvydas. Tiesa, iki rudens tokie smulkūs bitininkai paprastai baigia savo penkių avilių perteklinės produkcijos atsargas. Kai jie dingsta iš rinkos ir prasideda ligų sezonas, galima laukti dar vieno medaus kainų šoktelėjimo.

„Lietuvos žinios“
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Siūloma griežtinti atsakomybę už pažeidimus, likviduojant afrikinį kiaulių marą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo griežtinti atsakomybę už pažeidimus, likviduojant afrikinio kiaulių maro ar kitų ...

Žemdirbiams lengvinama paskolų našta

Patikslinta dalies palūkanų, sumokėtų už trumpalaikiam turtui įsigyti suteiktus kreditus, kompensavimo tvarka ir ...

Nukentėjusiems nuo afrikinio kiaulių maro žemdirbiams – geros naujienos

Žemdirbiai, kurie buvo priversti atsisakyti kiaulininkystės dėl afrikinio kiaulių maro, gali pakeisti ūkininkavimo ...

Afrikinis kiaulių maras pasiekė Estiją

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Estijoje nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis.

Viena iš prevencinių priemonių dėl afrikinio kiaulių maro – kiaulių registracija

Viena iš prevencinių priemonių dėl afrikinio kiaulių maro – kiaulių registracija visos Lietuvos mastu. Ši ...

Žemės ūkio ministerija ėmėsi veiksmų dėl Rusijos importo draudimo

Žemės ūkio ministerija, siekdama išvengti ekonomikos nuostolių, ėmėsi veiksmų dėl Rusijos importo draudimo.

Afrikinis kiaulių maras – visos Europos problema

Aptarti afrikinio kiaulių maro padarinių Pulavuose (Lenkijoje) į konferenciją susirinko Baltijos šalių ir Lenkijos ...

Baltraitienė: lengvinsime paskolų naštą žemdirbiams

Pagal dabar galiojančią tvarką kaimo vietovėse veikiantys subjektai gali kreiptis į savivaldybes dėl dalies kredito ...

Kovoje prieš afrikinį kiaulių marą ministerija telkiasi savivaldybes

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ieško sprendimų dėl afrikinio ...

Lietuvoje lankysis ES žemės ūkio komisaras

Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Ciolosas (Dačianas Čiolosas) planuoja atvykti į ...