Iš ryto susėdome į sunkvežimį-autobusą, kuris užvežė mus iki alpinistų stovyklos. Kai tik išsikrovėme savo daiktus, iš karto pradėjo lyti. Pusę dviejų papusričiavome po eglutėmis ir lynojant lengvam lietui patraukėme slėniu į viršų. „Čainikai“ duso ir dejavo.. Apie 5 val pasiekėme gražią pievutę šalia ežerėlio ir įsikūrėme nakvynei.
18.37 mus užpuolė vietinių karvių banda. Įsiveržimą atlaikėme, vakarieniaujame prie laužiuko su vaizdu į Karakolo viršunę.
Giedra, šypsosi mėnulis.
Rašyti komentarą