Vilniuje – katalikų tikėjimo atsisakymo akcija (papildyta)

Masinė katalikų tikėjimo atsisakymo akcija Vilniuje (© Robertas Dačkus | Fotodiena.lt)

Šį rytmetį, kai būriai piliečių, nešini gėlėmis, traukė atsisveikinti su Prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku, prie Katedros susirinko devyniolika įvairiaus amžiaus žmonių, pasiryžusių viešai apostazei – katalikų tikėjimo atsisakymui. Kai kurie jų tvirtino, kad apsisprendimą paskatino ir Bažnyčios sprendimas aukoti Šv. Mišias be Prezidento karsto Katedroje.

Nunešė devyniolika prašymų

Ar įmanoma, apsisprendus nutraukti ryšius su Bažnyčia, gauti tai patvirtinantį dokumentą, pasikabinti jį ant sienos ir oficialiai įrodyti, kad šiai organizacijai nebepriklausai? Rasa Kuodytė - Kazilienė savo parapijai parašė penkerius prašymus, bet atsakymo sako nesulaukusi. Tuo tarpu dvasininkai teigia, kad krikšto neįmanoma panaikinti, net jei žmogus praranda tikėjimą, o oficialių raštų dalinimas nebūtų tikslingas.

Prašymus su asmeniniais motyvais į Vilniaus Arkivyskupijos kuriją nunešę žmonės norėjo gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jie daugiau nesusiję su Katalikų Bažnyčia kaip institucija. Savo apsisprendimą jie aiškino skirtingai: vieni priminė, kad Konstitucija neapibrėžia valstybinės religijos ir užtikrina tikėjimo laisvę, todėl jie turi teisę jį pakeisti, kiti kritikavo Bažnyčios atstovus dėl politikavimo, moterų nepriėmimo į dvasininkų luomą, netolerancijos homoseksualių asmenų atžvilgiu, priminė pedofilijos skandalus.

„Mes apskritai nesutinkame, kad katalikų Bažnyčia manipuliuotų formaliu tikinčiųjų procentu (79 proc. lietuvių formaliai yra katalikai, bet tik 10 proc. jų reguliariai lankosi Šv. Mišiose, praktikuoja katalikišką gyvenimo būdą, siekdama išpešti neproporcingai didelį finansavimą iš valstybės, ir mes nenorime būti tuo statistiniu vienetu, kuriuo ši organizacija galėtų manipuliuoti“, – sakoma viešame bendraminčių pareiškime, kuriame taip pat siūloma atsisakyti celibato, panaikinti dogmą, neleidžiančią krikščioniškai palaidoti nekrikštytą vaikelį.

Atsiskirti nuo Bažnyčios bando penkerius metus

„Valstybinės religijos Lietuva neturi, bet kai viena jų pradeda diktuoti šalies gyvenimą, pavyzdžiui, kurdama šeimos koncepciją, siūlydama, kad reikia uždrausti abortus, prieš skyrybas poroms priverstinai konsultuotis – tai yra perėjimas į ne savo kompetencijos lygį, nes jie yra dvasiniai vadovai, bet ne psichologai, psichiatrai, medikai.

Bažnyčia netgi dabar, kai mirė Prezidentas, parodė savo veidą, valdžią ir polinkį viešai nekomentuoti, kodėl ji priima tam tikrus sprendimus. Žmonės yra sutrikę, pasipiktinę, tauta vėl suskaldyta. Be to, dirbu su pedofilijos aukomis, todėl su ja susiję žmonės man turi būti baudžiami.

Aš jau penkerius metus norėjau išeiti iš Bažnyčios, bet niekas nereaguodavo į mano prašymus – bet kuri institucija į oficialiai pateiktą prašymą duoda vienokį ar kitokį atsakymą“, – sakė Rasa, pasiryžusi, jei nepavyks ir šįkart gauti oficialaus atsakymo, kreiptis į Vatikaną.

Teikti oficialius raštus Bažnyčia neprivalo

Vyskupas Juozas Tunaitis savo laiku buvo išdavęs kelis formalius tikėjimo atsisakymo liudijimus, bet su akcijos dalyviais susitikęs vyskupas Arūnas Poniškaitis sakė, jog ši praktika buvo nutraukta, nes Bažnyčia nėra įpareigota tai daryti. Be to, buvo pastebėta, kad gautas raštas dažnai naudotas kaip tam tikra propaganda, skleidžiant jo turinį internete.

Vis dėlto vyskupas pripažino, kad kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti tikėjimą, todėl savo prašymus derėtų siųsti parapijoms, kuriose žmogus buvo krikštytas.

„Jums nė vienam ant kaktos nėra parašyta, ar esate katalikas. Katalikybės atsisakymo įrašymas į krikšto knygas statistinių duomenų visai nepakeis, nes statistika rašoma pagal visuomenės apklausos metodus, atlikus visuotinius surašymus. Šiems surašymams duomenis pateikia pats žmogus.

Apostazė yra individualus veiksmas, katalikų tikėjimo atmetimas, bet nežinau, ar būtina tai pareikšti kolektyviai, atėjus pas vyskupą. Žinoma, galima, bet kas nuo to keičiasi? Jei žmogus oficialiu aktu pareiškia, kad nelaiko savęs Bažnyčios nariu, krikšto knygoje gali būti paliktas įrašas, kad jis atsisako narystės. Galų gale, niekas per prievartą nevaro jo eiti išpažinties ar tuoktis bažnyčioje, nesvarbu, ar žmogus to atsisako viešai, ar ne“, – aiškino vyskupas, pridūręs, kad nors Lietuvos įstatymai, gavus oficialių piliečio prašymą panaikinti jo narystę tam tikroje organizacijoje, įpareigoja sunaikinti jo duomenis, krikšto knygų naikinti negalima.

Šioje situacijoje yra tam tikrų keblių momentų: Bažnyčia negali naikinti krikšto knygų ir tuo pačiu tikina, kad jose esantys duomenys niekaip nepanaudojami prieš pilietį, jais nemanipuliuojama, be to, išduoti oficialių raštų ar pažymėjimų, kad pilietis atsisakė priklausyti Romos Katalikų organizacijai, nėra įpareigota. Kita vertus, kolektyvinę apostazę atlikti norintys žmonės tikino norintys, kad jiems būtų suteiktas koks nors oficialus išrašas ar atsakymas, arba buvo linkę savo teisybės ieškoti pasitelkę juristus. Kadangi iki šiol lietuviai nereikalaudavo tokių patvirtinimų, juridinio kelio pasirinkimui neprieštaravo ir vyskupas.

Tiki, bet nenori būti statistiniu vienetu

Savo prašymus atėjusieji užregistravo raštinėje ir sakė lauksiantys, kaip reikalai klostysis toliau.

„Mes visi esame gana skirtingų pažiūrų žmonės: aš esu katalikė, Justas – pagonis, tarp mūsų yra ir ateistų. Mums nepatinka, kad katalikų Bažnyčia kišasi į jai nepriklausančią sritį, krikščionių demokratų patarėjai yra kunigai, kurie veikia įstatymų leidybos procesus, be to, mums nepatinka disponavimas tikinčiųjų skaičiumi.

Aš save laikau tikinčia, ir manau, kad šis krikšto atsisakymas yra socialinių nuosėdų atsisakymas – neatsisakau tikėjimo, bet nenoriu maipuliavimo juo. Aš meldžiuosi, jaučiu Dievą, bet tarpininkas, kuris, mano galva, diskredituoja pačią krikščionybę, yra susikompromitavęs“, – kalbėjo akcijos dalyvė, poetė Aušra Kaziliūnaitė.

Ji įsitikinusi, kad Krikšto sakramento suteikimas nesugebančiam kritiškai mąstyti kūdikiui yra tam tikras prievartos aktas – būtų kur kas naudingiau, jei šį veiksmą žmogus atliktų savo valia, sąmoningai apsisprendęs. Taip pat mergina norėjo atkreipti dėmesį į tikybos mokymą mokyklose: jos manymu, vaikams reikėtų daugiau religijotyros, kritinio mąstymo pradmenų.

„Viešai atlikti apostazę nusprendėme todėl, kad pati Bažnyčia sudaro barjerus šiam veiksmui: iš visų kitų institucijų atsakymus galime gauti. O čia išpučiamas burbulas“, – sakė socialinį darbą studijuojantis Justinas Pladas.

Jis įsitikinęs, kad šiuolaikinėje visuomenėje, kuri dar nemoka tausoti savo aplinkos, aktualesnė yra pagoniškoji etika, be to, piliečius piktina tai, kad nemažai sprendimų atrodo priimami pernelyg atsižvelgiant į individualią kunigų, klebonų, vyskupų nuostatą. Taip pat studentas akcentavo Bažnyčios polinkį daryti įtaką politiniams sprendimams.

Kurijoje sutikti kunigai tarpusavyje kalbėjosi, kad iki šiol viešų apostazės akcijų nebuvę, tačiau laisvai apsispręsti dėl savo tikėjimo ar netikėjimo – kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas.

„Pilnatis“, – šyptelėjo vienas kurijos darbuotojų, pastebėjęs, kad jau metus sulaukiama po vieną ar po du ateinančių jaunuolių, aptariančių apostazės klausimus.

Alfa.lt

Masinė katalikų tikėjimo atsisakymo akcija Vilniuje
Masinė katalikų tikėjimo atsisakymo akcija Vilniuje
Katalikų tikėjimo atsisakymo akcija - apostazė.
+7

Taip pat skaitykite: