Sėkmės raktas – aukštas intelekto koeficientas?

    Genijus (www.fotolia.com nuotr.)
    Aa+Aa-

    Šių laikų žmonės pamišę dėl pasiekimų ir noro tapti „geriausiais“. Varžosi jie dėl geriausio chirurgo, programuotojo ar pardavėjo vardo. Siekia atsidurti Nobelio premijos laureatų, populiariausių aktorių, dainininkų, sėkmingiausių ar turtingiausių verslininkų, „Gineso“ rekordų knygos sąrašuose…

    Manoma, kad bet kokios veiklos sėkmę ir itin didelius pasiekimus lemia įgimti talentai, na, ir truputis sėkmės. Ar tai tiesa? Iš dalies. Įvairūs intelekto (loginio mąstymo) gebėjimų ir pasiekimų tarpusavio ryšio tyrimai rodo, kad 25proc. atvejų intelektas yra susijęs su veiklos sėkme ir 30 proc. – su akademiniais pasiekimais (labai geri pažymiai mokykloje, universitete ir pan.). Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – garsi aktorė Sharon Stone. Jos IQ (intelekto koeficientas) labai aukštas – net 154 balai (pagal Stanfordo-Binet skalę tik 2 proc. žmonių turi aukštesnį nei 130 balų IQ, vidutinis IQ yra 90–109 balai). Teigiama, kad vaikystėje S. Stone buvo labai protinga mergaitė, vadinamoji „knygagraužė“, gerai mokėsi mokykloje, 15 m. įstojo į Pensilvanijos Edinboro universitetą, sėkmingai jį baigė. Dėl ypatingo intelekto jai buvo pranašaujama teisininkės karjera. Domėjimasis kinu nulėmė tai, kad ji tapo garsia aktore (Auksinio gaublio, Oskaro apdovanojimai).

    Kiti pavyzdžiai. Bilas Geitsas, korporacijos „Microsoft“ sumanytojas, įkūrėjas ir vadovas: IQ – 160 balų. Būdamas 20 metų jis įkūrė „Microsoft“, šiandien šioje korporacijoje dirba apie 55 tūkst. darbuotojų. Korporacija turi atstovybių 85 šalyse ir regionuose, jos metinė apyvarta – 37 mlrd. JAV dolerių. Beje, kito „Microsoft“ įkūrėjo Paulo Alleno IQ taip pat 160 balų.

    Garsi dainininkė Madonna – 140 balų, matematikas Andrew Wiles, įrodęs paskutinę Fermato teoremą (sakoma, kad jo įrodymus gali suprasti tik 1 iš 1000 matematikų) – 170 balų, buvęs Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – 180, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Bobby Fischeris – 187. Sklinda gandai, kad mafijos boso Al Capone IQ – 200 balų. Tačiau žymaus Nobelio premijos laureato Franciso Cricko, atradusio DNR struktūrą, IQ – tik 115 balų (kiek aukštesni už vidutinius intelektiniai gebėjimai). Apie kitų garsių aktorių, politikų ar dainininkų aukštą IQ taip pat nekalbama.

    Taigi intelektas tik vienas iš veiksnių, lemiančių sėkmę. Ir ši galimybė užtikrina gana menką sėkmės procentą (25 – 30 proc.). Teigiama, kad 70 – 75proc. sėkmės priklauso ne nuo IQ, o nuo kitų dalykų.

    Kad nenueitų vėjais

    Atkaklumas. Daugelio tyrimų, garsių žmonių biografijų studijų ir apklausų rezultatai rodo, kad atkaklumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių didelius pasiekimus (Angela Duckworth ir Martinas E. Selingmanas, Pensilvanijos universitetas). Atkaklumas suprantamas kaip gebėjimas įveikti kliūtis ir pasiekti užsibrėžtą ambicingą ilgalaikį tikslą.

    Pensilvanijos universiteto Pozityviosios psichologijos centro direktorius Martinas Selingmanas teigia: „Jei nori įveikti konkurentus, bet nesi genijus, turi būti atkaklus“. M. E. Selingmano ir tyrimų bendraautorės A. Duckworth teigimu, tiems 95 proc. žmonių, kurie neturi išskirtinių gabumų ar nėra genijai, atkaklumas yra pagrindinis sėkmės garantas. Šie mokslininkai tyrė ir JAV West Pointo karo akademijos naujokų asmenybės bruožus, nuo kurių priklauso, kaip išlaikomas įvadinis kursas (West Pointo karo akademija – elitinė JAV karinė mokykla, kur kiekvieno kariškio rengimui skiriama šimtai tūkstančių dolerių). Statistiniais duomenimis, apie 5proc. pirmakursių po įvadinio kurso iškrenta, vadinasi, jų rengimui skirti biudžeto pinigai „nueina vėjais“. Todėl svarbu kuo tikslesni atrankos kriterijai. Apklausus 1223 naujokus kadetus nustatyta, kad atkaklumas yra vienintelė savybė, leidžianti patikimai prognozuoti sėkmę, t. y. kas išliks po pirmųjų žiaurių išbandymų savaičių. Taigi – tai ne mokyklos pažymių vidurkis, akademinių pasiekimų testų rezultatai, fizinis pasiruošimas ar kas kita, kaip manyta anksčiau.

    Pluša ir genijai…

    Deja, net ir genijai atkakliai dirba. Daugelis mėgsta cituoti Mocarto dienoraščio ištrauką, kur jis aprašo kūrybos procesą, įrodantį jo genialumą: „Visa simfonija gimė mano galvoje, taktas po takto“, – bet pamiršta pacituoti tolimesnę pastraipą, kur jis aprašo, kaip mėnesių mėnesius iki tol dirbo.

    Grįžkime prie Andrew Wileso. Šis dabar garsus matematikas Pierre‘o de Fermato paskutinę teoremą įrodė po 7 metų kruopštaus darbo (apie150 tūkst. darbo valandų), o iki jo kiti matematikai šią teoremą mėgino įrodyti bene 350 metų. Apmaudu, tačiau Wilesui pristačius savo teoremos įrodymą, kiti mokslininkai surado joje smulkią klaidą. T. Edisonas (elektros lemputės išradėjas) teigė, jog daugelio nesėkmių priežastis yra žmonės, pasiduodantys tada, kai būna prie pat sėkmės, bet to nesuvokiantys. A. Wilesas taip pat buvo bepasiduodąs, bet vis dėlto dar vienerius metus papildomai padirbėjęs klaidą ištaisė. Tas kartas ir buvo sėkmingas.

    Dar vienas svarbus su pasiekimais susijęs dalykas – savidisciplina. Tai lyg ir sudėtinė atkaklumo dalis. A. Duckworth teigia, kad savidisciplina – tai valia, gebėjimas ko nors nedaryti ar atsisakyti (draugijos, vakarėlių, kitų malonumų). Savidisciplina yra būtina, bet tik disciplinos aukštiems pasiekimams nepakanka…

    Ne mažiau svarbūs ambicingi tikslai. Yra žmonių, kurių pagrindinis gyvenimo tikslas – baigti vidurinę arba gauti darbą, už kurį mokamas 3000 Lt atlyginimas, arba įsigyti butą, arba patekti į realybės šou ar bet kurią kitą TV laidą, arba ištekėti… Čia susiduriame su socialinėje psichologijoje žinomu „išsipildančios pranašystės“ fenomenu: kiek norėjai, tiek ir gavai. Ir neverta skųstis, kad gyvenimas nuskriaudė. Čia kaip tas anekdotas, kur žmogelis skundžiasi Dievui, kad šis jam nepadeda laimėti loterijoje. Dievas ir sako: „Padėčiau, jei žmogelis nusipirktų loterijos bilietą.“ Taigi žmonės, kurie tesugeba suplanuoti, ką veiks artimiausią savaitgalį, tiek ir tepasieks gyvenime.

    Nenorėti blogiau nei negalėti

    Troškimo galia, aistra arba išskirtinis dėmesys tam tikrai veiklai yra tai, ko reikia, norint „judėti“ į priekį. Gerai žinomas Lietuvos architektas, dainininkas, grupės „Antis“ lyderis A. Kaušpėdas yra pasakęs: „Nenorėti yra blogiau nei negalėti“. Žmonės, kurie daug pasiekia savo gyvenime, dažnai ypač domisi tam tikra veiklos sritimi nuo mažens, vėliau tam skiria didžiąją dalį gyvenimo. Troškimas „kaitina“ atkaklumą ir suteikia kryptį žmogaus pastangoms. Minėtasis A. Wilesas matematika ir Pierre‘o de Fermato paskutine teorema susidomėjo būdamas 10 metų.

    Viena pagrindinių nugalėtojo savybių – optimizmas. Žymių žmonių biografijų studijos rodo, kad iki didžiųjų pasiekimų jų gyvenime buvo visko: ir nesėkmių, ir ligų, ir aplinkinių kritikos, ir atstūmimo. Norint išgyventi nesėkmių laikotarpius, reikia mokėti tai vertinti teigiamai. Nesėkmę reikėtų priimti kaip būtinybę tobulintis. Optimizmas – tarsi įsitikinimas, kad tau pasiseks. Optimizmas skatina veikti, suteikia energijos pasitaikančioms kliūtims įveikti. Fotokopijavimo išradėjui Chesteriui Carlsonui (jis pats savo išradimą vadino elektrofotografija) teko gerokai paplušėti, kad ką nors įtikintų savo išradimo nauda. Iki pripažinimo jis be atsako beldėsi daugiau kaip į 20 bendrovių ir patentų biurų duris.

    Ar verta „programuoti“ vaikus?

    Ar galima vidutinio intelekto vaiką išauklėti taip, kad jis taptų geriausias, o jo karjera – sėkmingiausia? Atkreipkite dėmesį į gabiems vaikams skiriamas pranašystes: „jis toli eis“ arba ,,jis aukštai šoks“. Tokios pranašystės dažnai taip ir neišsipildo. Pasirodo, kad „meškos paslaugą“ dažnai padaro tėveliai ir kiti vaikui artimi suaugusieji (seneliai, mokytojai), girdami vaiką, kad jis yra „protingas, talentingas ir gabus“. Tokios pagyros ir pranašystės neparuošia vaiko nesėkmėms, konkurencijai ir kritikai. Stenfordo universiteto psichologų tyrimai rodo, kad už savo gabumus ar talentą liaupsinami vaikai po pirmos nesėkmės dažniausiai nuleidžia rankas ir nekovoja, nes mano, kad pasiekimus lemia talentas ar gabumai. Jei nepavyko iš karto, vadinasi, „trūksta talento“, ir nieko čia nepadarysi. Jie meta savo darbus ir tada, jei nesulaukia palaikymo ar pagyrų. Girdami už talentą tėvai neįdiegia vaikams supratimo, kad pastangos ir atkalumas taip pat yra labai svarbu. Taigi tinkamesnis pagyrimas būtų toks: „Tu esi gabus, bet jei nori tapti Lietuvos krepšinio rinktinės nariu, teks kiekvieną dieną po 8 valandas lieti prakaitą sporto salėje“.

    Kito tyrimo tiriamuosius – mokyklinio amžiaus vaikus – mokslininkai klausė, ar intelektas – nekintantis dydis, ar jis gali būti lavinamas. Po apklausos dar dvejus metus buvo stebima, kaip vaikams sekasi mokykloje. Tų, kurie manė, kad intelektas lavinamas, rezultatai (pažymiai) buvo geresni nei tų, kurie buvo įsitikinę, kad intelektas yra nekintantis dydis.

    Geriausias variklis – teigiamas požiūris

    P. Doskochas nurodo tokius pagrindinius vaiko auklėjimo principus:

    - padėti vaikui rasti įdomią ir jį ypač traukiančią veiklą. Jei vaikui įdomu, jam tikrai bus daug lengviau įveikti kliūtis ir nesėkmes. Kad vaikas galėtų pasirinkti, kas jam tinka, tėvai turėtų sudaryti sąlygas kuo daugiau patirti – tegul jis mėgina šokti, žaisti krepšinį, piešti, fotografuoti, konstruoti, lankyti fizikų būrelį;

    - nereikalauti, kad vaikas „visur“ būtų geriausias, nes iš tikrųjų tai yra sunkiai pasiekiama. Jis gali mokytis vien dešimtukais, tačiau tada neužteks laiko ir energijos pasiekti ką daugiau srityje, kuri jam įdomiausia;

    - išmokyti vaiką priimti kritiką. Nekonstruktyvi kritika – „nevykėlis, nieko nesugebi“ – labai greitai gali nuslopinti entuziazmą. Konstruktyvios pastabos padeda pamatyti klaidas ir nurodo tobulėjimo gaires („Džiaugiuosi, kad matematikos olimpiadoje užėmei antrąją vietą. Kad pasiektumei dar geresnių rezultatų, reikėtų labiau panagrinėti tikimybių teoriją ir išmokti skirstyti laiką kiekvienai užduočiai atlikti“);

    - pasiūlyti vaikui iššūkius, sudėtingas situacijas. Jei jam kas nors patinka ir gerai sekasi, tėvams vertėtų pagalvoti, kaip sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų išbandyti savo jėgas ir išmokti naujų dalykų (sūnui įdomu su tėčiu lenktyniauti ežere, bet kai jis aplenkia tėtį, gal vertėtų pagalvoti apie rimtas plaukimo treniruotes?). Tačiau nereikia ir persistengti. Jei situacija pernelyg sudėtinga, nesudaroma sėkmės galimybė arba ji labai maža, atsitiktinė, vaikas išsigąsta ir praranda bet kokį susidomėjimą (jei penkerių metų vaikui patinka slidinėti ir jis jau puikiai slidinėja Liepkalnio „varlynuke“, neverta jo iš karto tempti į sudėtingas Alpių trasas);

    - išmokyti įveikti nesėkmes ir mokytis iš jų. Nesėkmės (ypač sportinės) yra dažnos kelyje į pergalę. Vaikas turi išmokti įveikti nesėkmes, ypač emocines nesėkmių pasekmes – nusivylimą, pyktį, liūdesį;

    - skatinti optimizmą – įsitikinimą, kad pavyks. Jei ne 10-jį, 100-jį, tai 1000-jį kartą – tikrai;

    - tėvai turėtų patys būti atkaklumo, optimizmo ir to, ko jie moko savo vaikus, pavyzdys. Vaikai mokosi ne tiek klausydami, ką sako tėvai, kiek stebėdami ir imituodami jų elgesį.

    Šio straipsnio mintys ir nurodyti pavyzdžiai gali sukelti karštų ir audringų diskusijų. Tačiau daug svarbiau, kad minėti tyrimai suteiktų optimizmo ir nurodytų gaires, ką daryti, kad pasisektų!

     

    „Psichologijos akademija“
    *Sutinku su taisyklėmis
    Skaityti visus komentarus (10)

    Taip pat skaitykite:

    Ilga kelionė namo: katinas grįžo iš Austrijos į namus Vokietijoje
    ..

    Keliauninką, kuris po kelias savaites trukusios Odisėjos atsidūrė Bavarijos gyvūnų prieglaudoje už 362 kilometrų nuo savo namų, prieš porą dienų pasiėmė austrė šeimininkė Eva-Maria su sūnumi Staniu. Nuo sausio 7 dienos vienuolikos metų amžiaus katinas buvo pradingęs iš namų. Pagaliau šeima sulaukė skambučio iš gyvūnų globos namų, kur buvo pristatytas „paženklintas“ katinas. Ilgas savaites šeima iš Graco ieškojo savo numylėtinio, ypač skausmingai dėl jo dingimo kentėjo berniukas Stanis.

    Pranašauta pasaulio pabaiga neįvyko
     ŽIŪRĖTI 3 54

    Tai buvo nauja data, kada pasaulį turėjo pasiekti įvairios kataklizmos, o žemės drebėjimų gausa sunaikinti visą civilizaciją. Toji data – 2011 m. gegužės 21 diena. Tačiau, atrodo, pranašai ir vėl apsiriko. Pasaulis pasitiko gegužės 22-ąją, tačiau jis atrodo toks, koks buvęs.
    Šį kartą pragaištingos datos žemėje pranašu tapo 90 metų pamokslininkas iš JAV Haroldas Campingas. Tai buvo ne pirmoji šio „pranašo“ ateities vizija.

    Pasaulis skirtingai laukia „Paskutiniojo teismo dienos“
    136

    Vieno JAV pamokslininko fundamentalisto pranašystė, jog šeštadienį įvyks Paskutiniojo teismo diena, paskatino kai kuriuos žmones slėptis arba atgailauti, o kiti planuoja rengti vakarėlius, šaipydamiesi iš uoliųjų krikščionių.

    Vokietijoje taksistą apiplėšė vampyrais ir nindze persirengę asmenys
    ..

    Vokietijoje trys vyrai, iš kurių du buvo persirengę vampyrais, o trečiasis - nindze, Helovyno naktį apiplėšė vieną taksi vairuotoją ir jam grasino, pirmadienį pranešė policija.
    Vakariniame Bergheimo mieste maskarado kostiumus vilkinti trijulė išsikvietė taksi apie 3 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku ir užpuolė 38 metų vairuotoją. Pagrobę taksisto piniginę, užpuolikai dingo tamsoje.

    Ką reiškia skaičiai pagal kinų „fen-šui“ mokymą?
    1

    Skaičiai pagal kinų „fen-šui‘ mokymą dalinami į dvi kategorijas: „in“ ir „jan“. Pirmai kategorijai priklauso visi lyginiai skaičiai, o antrai – nelyginiai. Bene laimingiausiais ir sėkmingiausiais laikomi nelyginiai skaičiai, tačiau ir vienų, ir kitų turi būti vienodas kiekis, kad galima būtų išlaikyti balansą. Geras ženklas, jei namo, kuriame gyvenate ar gimimo datoje yra „in“ ir jan“ skaičių.

    Įvairenybės persikėlė!
    ..

    Skaitytojų patogumui, rubriką Įvairenybės iškėlėme ČIA.
    Visi gražiausi, keisčiausi ir labiausiai neįtikėtini vaizdai bei įdomiausios naujienos skaitytojų laukia atsinaujinusioje ir išaugusioje Alfa.lt rubrikoje, tituliniame puslapyje.

    Kokia šios savaitės pradžia?
    ..

    Tai bus gana sunki savaitė, atnešanti neharmoningų santykių ir didesnių nei įprastai kliūčių darbuose tendencijas.
    Savaitės pradžioje bus svarbu laikytis darbo tvarkos taisyklių, vadovautis instrukcijomis.

    Originaliausios erotiškos reklamos
    29

    Reklamų kūrėjai jau seniai suprato, kad seksualumas – vienas labiausiai pirkėjus viliojančių masalų.
    Patrauklios ir itin „kukliai“ apsirengusios merginos reklamuoja praktiškai viską: nuo dušo želė ar gaiviojo gėrimo iki... vyriškų apatinių ir vegetariško gyvenimo būdo. Įdomu tik, kodėl reklamose taip retai galima išvysti apsinuoginusių žavių vaikinų?
    Tinklalapis Curiousphotos.blogspot.

    Pabusk su seksualiąja Pamela
     ŽIŪRĖTI  22

    Jei kada svajojai pabusti šalia sekso simbolio Pamelos Anderson – tau pasisekė. Taip... Dabar tave žadins pati seksualiausia garsenybė.
    „Krūtingiausias“ „Playboy“ zuikutis įrašė naujausią žadintuvo signalą „Wakey Wakey“, kurį platina mobiliųjų telefonų kompanija „iPhone”. Vaizdo aliarme nusifilmavusi gražuolė, keliasi iš patalų seksualiai sutaršytais plaukais ir besiraivydama seksualiomis pozomis.

    Vilniaus miške su vilku susidūrusią moterį išgelbėjo skambutis pagalbos telefonu
    10

    Vilniaus rajono miške akis į akį su urzgiančiu vilku susidūrusią moterį išgelbėjo skambutis pagalbos telefonu.