Studentams gyvenimą nuodija diskriminacija

FIDI šventėje – šiuolaikinis menas iš inžinerinės įrangos

Lietuvos aukštasis mokslas sunkiai atveria kelią kitokiam. Kitos tautybės, neįgalūs, „nemoteriškas“ ar „nevyriškas“ profesijas pasirinkę studentai jaučiasi diskriminuojami. Įsigalėję stereotipai tampa kliūtimi bendrauti ne tik studentams ir dėstytojams, bet ir studentams tarpusavyje.

Nepritampa kitataučiai ir merginos

„Diskriminacija aukštajame moksle yra sudėtinga ir daugialypė problema. Kalbant apie ją, vertėtų išskirti tiesioginę, kai diskriminacijos apraiškos akivaizdžios, pavyzdžiui, smurtiniai ar psichologiniai išpuoliai prieš kitataučius dėl akivaizdžių jų kitoniškumo požymių – odos spalvos, tikėjimo, ir netiesioginę, kurią sudėtinga identifikuoti ir galiausiai įrodyti“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos atstovas Vytautas Valentinavičius.

Kartais nesmagiai pasijunta kitataučiai, kuriems dėstytojai priekaištauja dėl gramatikos klaidų darbuose. Tačiau ne ką lengviau jaunuoliams, besirenkantiems profesijas, kuriose nusistovėjusios nerašytos teisyklės – nepajudinamos.

„Lietuvos aukštajame moksle diskriminacijos problemos – gilios, čia sunkiai atveriamas kelias kitokiam: pradedant kitataučiais, kurių mūsų šalyje apskritai nedaug, ir baigiant skirtingomis lytimis.

Gajūs stereotipai: pavyzdžiui, moteris chirurgė yra sunkiai įsivaizduojamas reiškinys, aukštosios mokyklos linkusios manyti, kad moterys pačios nesirenka tokių specialybių, tačiau nevertina kritiškai formalių procedūrų, o dar labiau – vertinimo komisijų sudėties. Aukštajame moksle stipriai veikia „stiklinių lubų“ fenomenas, kai moteriškosios lyties atstovės vertinamos nevienodai, kai apskritai vertinimas būna nulemtas išankstinio nusistatymo“, – vienus didžiausių diskriminacijos atvejų atskleidė V. Valentinavičius.

Neįgalieji – „nematomi“

Trys iš penkių studentų Lietuvoje – merginos. Tuo tarpu naujausiais Europos Komisijos duomenimis, daugelis talentingų Rytų Europos ir Baltijos šalių mokslininkių neturi galimybės dalyvauti gerai finansuojamuose tyrimų projektuose, nes jų vietas užima kolegos vyrai. Moterims sunku siekti karjeros turint vaikų bei dėl socialinių-ekonominių veiksnių ir tyrimų sistemos struktūrinių ypatybių. Jos yra išstumiamos iš konkurencingų ir gerai finansuojamų programų, ir taip kenkiama visai talentingų mokslininkių kartai.

Ne mažesnė problema – studentai su fizine negalia, kurie dažnai tampa „nematomi“. Lietuvoje nėra nė vieno visiškai tokiems žmonėms pritaikyto universiteto, dažnai jie įrengiami tik iš dalies.

„Aukštojo mokslo institucijose vis dar gajus ir, manyčiau, labai klaidingas požiūris į neįgalųjį studentą – manoma, kad, jeigu šiuo metu nėra tokių studentų, tai ir jiems pritaikyti pastatus nebūtina. Gausu problemų sudarant tinkamas sąlygas specialiųjų poreikių studentams. Dažnai organizuojamos konferencijos, tačiau neskiriama dėmesio, kad studentai su regos, klausos sutrikimais galėtų visavertiškai dalyvauti jose“, – pastebėjo V. Valentinavičius.

Nusibodo fakulteto pravardžiavimas

Pirmą kartą šiemet, švenčiant kasmetinę Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventę, Fiziko Dieną (FiDi), kurios metu fizikai su šventės simboliu Dinu Zauru keliauja pas filologes, pasisakyti nusprendė ir universiteto Feministinio fronto atstovės. Filologės sako, kad būti pravardžiuojamoms, diskriminuojamoms nusibodo. Jos norėtų, kad universitetas taptų novatoriškų minčių kalve, o pasitinkančioms Diną Zaurą studentėms tektų ne vien dailių šokėjų vaidmuo.

„Kyla klausimas, kodėl „gražiosios filologės“ jau ne pirmus metus iš eilės imasi tenkinti patriarchato ir jo remiamos popkultūros peršamą moters įvaizdį – šokanti, viliojanti ir kt.

Feministinis frontas neturi nieko nei prieš šokį, nei prieš populiariąją kultūrą, tačiau bėda yra ta, kad šokėjos reprezentuoja ne tik save, bet ir visą fakultetą. Stebėdami filologių šokėjų pasirodymus, fizikai neretai sušunka: „Ko čia šokat, iškart „duokit“!, o filologijos fakulteto vadinimas „makštynu“ tarp studentų dažnas“, – lyčių stereotipais pagrįstą „gražiosios filologės“ ir „fiziko-Dino Zauro“ šventės akcentą kritikavo judėjimo narės.

„Kodėl taip lengvai pasiduodama stereotipui, kad vyro ir moters bendravimas turi būti toks vienpusiškas, arba kitaip – intelektualus bendravimas iš viso neegzistuoja? Mes pykstame, kad mūsų fakultetas vadinamas įvairiais žeminančiais epitetais. Manome, kad mąstymo kelias, kai žmogus, kaip būtybė, yra atmetamas kaip netinkamas, jei neatitinka keliamų vyriškumo ir moteriškumo standartų, yra ydingas“, – savo nuomonę filologės išdėstė neseniai parašytame manifeste.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: