Pirmadienį pirmą kartą į posėdžius susirinko specialiosios parlamentinio tyrimo komisijos, nagrinėsiančios apkaltų Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui pagrįstumą.
Pasak komisijoms vadovaujančio Kęstučio Masiulio, komisijos tirs įvairius epizodus, susijusius su L. Karaliaus kelione, su Seimo nario mandato perdavimu. Neatmetama, kad gali būti tiriama ir istorija su L. Karaliaus iš Sveikatos apsaugos ministerijos išrūpinta 20 tūkst. litų parama jo motinos vadovautai viešajai įstaigai „Gyvenimas džiaugsme“.
„Mes turime išsiaiškinti, ar tie epizodai, kurie yra teiktų apkaltų tekstuose, yra verti apkaltos proceso, kurios aplinkybės gali eiti toliau iki Konstitucinio Teismo, o kurios nėra pakankamai pagrįstos. Yra pasakyta, kad jie galimai buvo susitarę, ir mes tai turėsime paneigti arba įrodyti“, – teigė K. Masiulis.
Anot jo, komisijos turės nustatyti, ar parlamentarų veikla buvo sulaužyta Seimo nario priesaika, ar šiurkščiai pažeista Konstitucija ir galiausiai ar padarytas nusikaltimas. Jei komisijos nustatytų, kad L. Karaliaus ir A. Sacharuko veiksmai prieštarauja Lietuvos įstatymams, bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą prašant ištirti „krikščionių“ veiksmus.
Pirmadienį susirinkusios komisijos aptarė technines tyrimo detales, sudarė kviečiamųjų apklausti asmenų sąrašus. Komisijos nusprendė susitikinėti dukart per savaitę už uždarų durų.
„Komisijos posėdžiai bus uždari dėl etikos sumetimų, nes apkalta nebūtinai pasibaigs sėkmingai, o mes negalime viešinti su asmeniu susijusių dalykų, kai svarstome jo etiką. Žmonės paprastai nori, kad tokie dalykai liktų už uždarų durų. Visa informacija taps vieša tik tada, kai pabaigsime darbą“, – pirmadienį sakė K. Masiulis.
Alfa.lt primena, kad specialiąsias tyrimo komisijas Seimas sudarė ketvirtadienį. Abiejose komisijose dirbs tie patys 12 parlamentarų. Jie iki gegužės 1 dienos turės parengti išvadas, ar yra motyvuotas pagrindas pradėti mandatų atėmimo procedūrą iš Seimo narių A. Sacharuko ir L. Karaliaus.
Dėl parengtų išvadų balsuos Seimas. Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs, kad toks pagrindas yra, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.
Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.
Apkaltos tekste, kurį parėmė 50 Seimo narių, teigiama, jog yra pagrindo įtarti, kad Seimo narys „A. Sacharukas ir Seimo narys L. Karalius veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas“.
L. Karalius praleido visus sausio viduryje vykusios pratęstos rudens sesijos plenarinius ir komitetų posėdžius. Jis tuo metu buvo išvykęs į Aziją atostogauti. Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje politikas aiškino, kad planavo grįžti, bet dėl nenumatytų aplinkybių esą negalėjo to padaryti.
Tuo metu A. Sacharukas pasinaudojo kolegos balsavimo kortele. Fiksuota, kad ja balsuota 13 kartų. Iš pradžių politikas tvirtino tokiu būdu tikrinęs, ar galima balsuoti ne savo kortele, vėliau aiškino supainiojęs korteles.
Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 13 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.
Rašyti komentarą