Užmisralins ir Baltiją (146)

Matydama Prancūzijos valdžios konformizmą, Rusija jau kuris laikas spaudžia ją parduoti net keturis lėktuvnešius, galinčius prie malūnsparnių gabenti ir po vieną arba du batalionus kareivių, po 40 tankų. Ar turime strateginei pusiausvyrai nors tiek prieštankinių šovinių?

Lietuva neseniai buvo vaišinama prancūziškais makaronais, neva tas laivas arba laivai būsią parduoti Rusijai be ginkluotės, nelyginant keltai karvėms pervežti į salų ganyklas. Iš tikrųjų laivai skirti puolimo operacijoms iš jūros į krantą, o ar gabens prancūziškus, ar rusiškus malūnsparnius, nėra pirmaeilis dalykas. Pirmaeilis yra greitis ir ofenzyvinė desantinė galia, o dar prieš tai – bauginimo, psichologinio karo priemonė. Kaip kariniu bauginimu (nors jį draudžia tarptautinės konvencijos) gauti „draugiškus santykius“, čia jau sena stalininė tradicija.

Su šiais laivais Rusija greičiau atsiims arba iš naujo įsigalės Baltijos ir Juodojoje jūrose, kurios jai nuo seno teisėtai priklausė. Prancūzija, regis, pritaria tokiai partnerio pažiūrai. Rusijos prezidentas atvykęs „ekskliuzyvinio dylo“ į Paryžių pareiškė, kad tai būsiąs pasitikėjimo tarp abiejų šalių simbolis. Sykiu ir kai kurių ES bei NATO šalių nepasitikėjimo arba nusivylimo Prancūzija simbolis, tačiau Paryžiui tai mažiau svarbu.

Prancūzijos prezidentas, beje, pripažino einąs į geresnę „Gazpromo“ ir karinę sąjungą su Rusija dėl šios pažadukų pagalvoti apie sankcijas Iranui. Kažkodėl tai primena JAV generolo Normano Švarckopfo pajuokavimą po pirmojo Persų įlankos karo (dėl Kuveito), kad eiti į kautynes kartu su prancūzais, tai tolygu į medžioklę neštis akordeoną. Kas dabar NATO sistemoje pakeis parduotą akordeoną?

Planai tiesti dujų vamzdį Baltijoje ir „ginti“ jį Rusijos karo laivyno galia (jau išmėginta rudens manevruose prie mūsų sienų) visiems žinomi. „Misralis“ galės būti dislokuotas pastoviai. Nesuvokiamas naivumas, jeigu kas pamąsto – et, Gruziją tegu tvarko, užtat mūsų gal nelies. Tai ir nepadorumas, be abejo. Iš jo anksčiau kildavo didelių karų.