Grupelė Seimo narių nesumanė nei įstatymų, nei pataisų (52)

Per praėjusią Seimo sesiją 18 parlamentarų neužregistravo nė vieno teisės projekto, o 4 iš jų nesugalvojo ir nė vienos pataisos. Jų žodžiais, aktyvumas siūlant naujus teisės aktus nebūtinai rodo Seimo nario produktyvumą. Tačiau stropiausieji teigia, jog tai yra viena svarbiausių tautos atstovo pareigų.

Tarp 18 parlamentarų daugiausia naujų įstatymų nepateikusiųjų yra didžiausiose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei socialdemokratų frakcijose.

Teisės aktų rudens sesijoje neregistravo ir sutuoktiniai Arūnas Valinskas su Inga Valinskiene.

Ne tik nė vieno teisės akto, bet ir nė vienos pataisos nepasiūlė konservatoriai Audronius Ažubalis ir Rūta Rutkelytė, socialdemokratai Milda Petrauskienė ir Remigijus Žemaitaitis. Pataisų neužregistravo ir trys Ministrų kabineto nariai: Andrius Kubilius, Donatas Jankauskas, Gintaras Steponavičius, bet pastarųjų pasiūlymai dažniausiai į Seimą atkeliauja visos Vyriausybės vardu.

Tuo metu M. Petrauskienė, remiantis posėdžių sekretoriato duomenimis, nepateikusi nė įstatymo ar pataisos, atšauna, jog tai netiesa. „Neteisybė: esu savarankiškai užregistravusi pataisų dėl draudimo, referendumo, taip pat kolektyviai. Tuo metu pateikti visą įstatymą nemačiau reikalo. Kažką išgalvoti, kad pasirodyčiau, neverta, nes pataisos turi kilti iš rinkėjų. Kai bus reikalas, galbūt ateityje sugalvosiu ir visą įstatymą“, – aiškino M. Petrauskienė.

Salamakinas: man nereikia tų paukščiukų

Keturis praėjusios sesijos mėnesius nė vieno teisės projekto į Seimo sekretoriatą nenunešęs socialdemokratas Algimantas Salamakinas šito nelaiko trūkumu ar darbo broku. „Tas pats lenktyniavimas užregistruoti kuo daugiau projektų man atrodo juokingai. Jeigu reikia, aš kas dieną galiu užregistruoti ir po dešimt aktų, bet ar jie bus priimti? Per 18 metų Seime jau susivokiau, koks darbas yra produktyvus, o koks ne. Aš nuo ligos pasirodyti kuo produktyvesnis jau seniai išsigydžiau“, – teigė jis.

Anot A. Salamakino, neretai vienas Seimo narys pateikia teisės aktą, kurį ruošė kelių asmenų darbo grupė, bet jų visų pavardės projekte neatsispindi. Dar būna, jog realus teisės akto autorius gali būti vienas, bet jį patį gali užregistruoti visai kitas, sakykime, Seimo pirmininkė.

Razma: galima nuklysti ir lengvesniu keliu

Tuo metu kitas parlamento senbuvis ir vienas aktyviausių teisės aktų kūrėjų konservatorius Jurgis Razma teigia priešingai – esą patirtis leidžia būti produktyvesniam ir kūrybiškesniam. „Man lengviau tai padaryti nei politikos naujokui, neturinčiam nieko bendro su teisėkūra“, – sakė jis.

Taip pat svarbu, anot J. Razmos, kokias užduotis pats parlamentaras sau kelia. „Jeigu vienas planuoja lengvesnį gyvenimą ir rinkėjų simpatijas renka per artistiškus pasirodymus televizijoje, tai galbūt netgi perspektyvesnis kelias žmonių dėmesiui pelnyti. Nedaug piliečių per kitus rinkimus prisimena ir įvertina Seimo narį pagal užregistruotų projektų skaičių. Tuomet ką čia ir kankintis – gal geriau kokį aštrų pareiškimą padaryti“, – sakė Seimo narys.

Opozicija dažniau užpila pasiūlymais

Regis, šį sudėtingesnį kelią yra pasirinkęs valdančiųjų atstovas, Seimo naujokas Gediminas Navaitis, kuris, kaip ir J. Razma, patenka tarp lyderių. „Jeigu esu išrinktas į Seimą, tai visų pirma išrinktas tam, kad aktyviai dalyvaučiau įstatymų kūrimo procese. Žinoma, ir daugybė kitų Seimo nario pareigų yra svarbios. Bet jeigu parlamentaras daugiau reiškiasi ne registruodamas teisės aktus, o dalyvaudamas televizijos laidose ar dainuodamas, tai, manau, jis ne visiškai atlieka savo funkcijas“, – teigė jis.

Apskritai daugiausia teisės aktų yra užregistravę valdančiųjų partijų bei opozicinės Darbo partijos frakcijų nariai.

Tuo metu pasiūlymus teisės aktams dažniausiai rengia socialdemokratai. „Opozicija savo pasiūlymų statistiką pagerina per pasiūlymus biudžetui“, – atkreipė dėmesį J. Razma.

Galiausiai, A. Salamakino vertinimu, stropuoliai galėtų pasitikrinti, kiek jų teisės aktų ar pataisų yra priimamos viso Seimo. „Jeigu tavo projektų praėjo tik 5 procentai, vadinasi, darbo našumas sudaro minus 95 proc.“, – skaičiavo parlamentaras.