Transporto komisaras: ES vargu ar finansuos „Rail Balticos“ tiesimą

Geležinkelio bėgiai
Geležinkelio bėgiai
© Andrius Petrulevičius
BNS
2010-02-19 10:45

Estijos į Europos Komisiją deleguotas transporto komisaras Siimas Kallas pareiškė, jog tikimybė, kad Europos Sąjunga finansuos Baltijos šalių europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, yra menka.

„Labai sunku įsivaizduoti, kad ES ryžtųsi finansuoti visiškai naujo geležinkelio per Baltijos valstybes tiesimą. Kita vertus, gali būti skirta lėšų atskiriems projektams, pavyzdžiui, geležinkelio tinklo valdymo elektroninei sistemai. Tačiau pagrindinis investicijų šaltinis turėtų būti suinteresuotos šalys ir privatus sektorius“, – interviu BNS sakė S.Kallas.

Jis paaiškino, jog pačios valstybės imasi tiesti savo geležinkelius. ES transporto tinklams per metus skiria tik šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. eurų, kurie paskirstomi „smulkmėms“, o tokių pinigų dideliems projektams – per mažai.

„Atskiro keleivinio geležinkelio tiesimas nėra labai protingas sprendimas. Kitas klausimas, ar mes turėtume pasilikti prie esančios geležinkelio vėžės, kurio plotis siekia 152 centimetrus. Pavyzdžiui, Ispanija, kaip ir Rusija, turi geležinkelio vėžę, kuri skiriasi nuo likusios Europos. Jų vėžės plotis siekia 166 centimetrus ir šiuo metu jie atnaujina geležinkelį ir pritaiko jį prie Europos standartų“, – sakė S.Kallas.

Anot jo, Europos standarto geležinkelio tiesimas Baltijos šalyse iš esmės yra įmanomas, tačiau tai labai rimtas politinis sprendimas: „Tai reikalauja didžiulių investicijų, tačiau jei bus naudojama dabartinis tinklas, tai nebus neįmanoma“.

reklama

„Susisiekimas tarp Rytų ir Vakarų Europos yra prastas, ir tai yra didžiulė problema. Darysiu viską, kas įmanoma, siekiant pagerinti susisiekimą“, – sakė jis.

Lietuvos Susisiekimo ministerija yra įpareigota parengti europinės geležinkelio vėžės per Lietuvos teritoriją nuo Lenkijos iki Latvijos projektą – iki kovo 1 dienos turėtų paaiškėti „Rail Baltica“ projektas bei priemonių planas, kuriame bus darbų mastas, terminai ir lėšos.

Pernai gruodžio mėnesį Susisiekimo ministerija pasiūlė geležinkelio „Rail Baltica“ vėžę tiesti ant esamo pylimo. Pasirinkus šį būdą, būtų rekonstruojama geležinkelio linija nuo Lenkijos iki Kauno, o ne tiesiamos naujos vėžės.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tuomet teigė, jog projektas taip atpigtų nuo 1,8 mlrd. litų iki 800 mln. litų.

Pernai Vilniuje lankęsis „Rail Baltica“ projekto koordinatorius Pavelas Telička pažymėjo, jog būtina imtis konkrečių darbų ir teigė, jog nepaisant to, jog projektas Latvijoje dėl šalies ekonominių sunkumų pristabdytas, teigė, jog pasinaudojus esamomis geležinkelių vėžėmis, tikimasi projektą pabaigti iki 2014-ųjų pabaigos.

Galimybių studiją atliks latviai

Konkursą laimėjusi JAV kapitalo Latvijos bendrovė „Aecom“ už 360 tūkst. eurų (1,243 mln. litų) atliks geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ galimybių studiją.

Lietuvos susisiekimo ministras Arūnas Štaras BNS patvirtino, kad konkurso iniciatorės yra Baltijos šalių susisiekimo ir transporto ministerijos, o techninius darbus atliko Latvijos pareigūnai.

„Aecom“ privalės per 10 mėnesių po sutarties pasirašymo analizuoti galimybę tiesti 143,5 centimetro pločio geležinkelio vėžę nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Talino. Sutartį su „Aecom“ numatoma pasirašyti kovo 15 dieną.

Konkurso rezultatai galės būti užginčyti iki kovo 1 dienos. Iš viso konkurse dalyvavo 10 bendrovių.

reklama