Laisvos darbo vietos – spąstai lengvatikiams

Žaislinis sunkvežimis
Aa+Aa-

Tolimųjų reisų vairuotojai ir virėjai – šiuo metu tokių profesijų darbuotojų labiausiai trūksta darbdaviams. Tačiau čia pamatę galimybę gyventojai tegu neskuba džiaugtis, mat tektų dirbti žvėriškomis sąlygomis.

Tuo metu darbo biržos eilėje laukia minios įvairiausių sričių specialistų: nuo mokytojų iki architektų, nuo inžinierių iki vadybininkų.

Vairuotojams siūlo kilpą

Pasak Darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjos Ingos Liubertės, šiuo metu šalyje yra 238 laisvos vietos tolimųjų reisų vairuotojams. Tai yra pati paklausiausia pareigybė Lietuvoje.

Tačiau patys darbo neturintys tolimųjų reisų vairuotojai juokiasi iš tokių darbo biržos duomenų. Pasak vilniečio Vytauto Noreikos, dabar tolimojo reiso vairuotoju sutinka būti nebent nepatyrusieji.

„Darbdaviai nieko nenori mokėti, todėl visi ir bėga. Vis girdime, kad nėra pinigų, numeta kokius 500–800 litų, ir daug nepasispardysi. Nepatinka – nereikia. Pats dirbau tokiomis sąlygomis ir turėjau savo noru rašyti prašymą išeiti iš darbo“, – aiškino 30 metų vairuotoju dirbęs V. Noreika.

Jo kolega Bronius Dūda pridūrė, kad daugiausia transporto bendrovės ieško naivuolių važiuoti į Rusiją. „Aš ten nenoriu. Pastato muitinės eilėje ir nieko nemoka. Buvau įdėjęs skelbimą, tai skambino penkis kartus ir siūlė važiuoti būtent ten“, – sakė panevėžietis, dešimtmetį vairavęs autovežį.

„Todėl jau geriau už tūkstantį dirbti savame mieste“, – teigė darbo ieškantis V. Noreika.

Trūksta siuvėjų ir virėjų

Anot darbo biržos, šiuo metu darbą dabar be didesnio vargo taip pat turėtų rasti laivo metalinių konstrukcijų montuotojai. Taip pat ieškoma virėjų, siuvėjų bei galinčiųjų dirbti prekybos ir vadybos srityse.

Šiuo metu darbą lengviau gali tikėtis rasti šie specialistai: buhalteriai, finansų ir valdymo padalinių vadovai, jaunieji socialiniai darbuotojai.

Paslaugų sektoriuje, be minėtųjų, paklausūs ir šie amatai: bufetininko, dailidės, suvirintojo, didelių agregatų derintojo ir kai kurie kiti.

Tiesa, net ir šių laisvų vietų teoriškai neužtektų gausiai bedarbių gretas pildantiems gyventojams. Sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 270 tūkst. bedarbių, t. y. 12,5 proc. darbingo amžiaus žmonių. Šiemet šalyje prognozuojamas apie 15 proc. sudarantis nedarbas.

Virsta ir ąžuolai

Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje nereikalingi ne tik didelę patirtį turintys vairuotojai. Antai 30 metų architektu dirbęs palangiškis Edmundas Benetis praėjusių metų pabaigoje buvo atleistas iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Pastarąją naikinant, architektų skyrius perėjo į kitą instituciją, bet E. Benetis į persikėlimo „plaustą“ nebuvo įleistas. „Sudėtinga ten ir ne visai gerai. Tie dalykai buvo daromi be manęs“, – atsiduso bedarbis.

Jis aštuonerius metus, iki 2001-ųjų, buvo vyriausiasis Palangos architektas. Valdininkui išėjus į savo verslą, šioje svarbioje pareigybėje keitėsi tuzinas žmonių, o kurorte statybų plėtra tapo laukinė ir nebesuvaldoma. Dabar E. Benetis dar nežino, ką darys, tačiau norėtų likti valstybės tarnyboje. „Be abejo, nesėdėsiu, negulėsiu ant sofos, bet kartu norėtųsi išnaudoti ir bagažą – įgytą stažą“, – sakė jis.

Kitas bedarbis Giedrius Zapolskis, užsiregistravo darbo biržoje, kad galėtų pretenduoti į 25 tūkst. litų paskolą bedarbiams naujam verslui pradėti. „Turiu dviejų įmonių kūrimo nuo nulio patirties – dabar bandysiu steigti trečią. Matau, kad gauti darbą su normaliu atlyginimu neįmanoma“, – aiškino kaunietis.

Pasak jo, domėdamasis naujomis galimybėmis, jis labiausiai nustebo susidūręs su valdininkų nekompetencija. „Bet po dviejų savaičių paieškų jau turiu gaires“, – sakė G. Zapolskis.

 

Alfa.lt
*Sutinku su taisyklėmis
Skaityti visus komentarus (13)

Taip pat skaitykite: