Egzistuoja įvairių ir įdomių legendų apie tai, kaip atsirado Šv. Valentino diena, rašo Stvalentinesday.org.
Kai kurios legendos pasakoja, kad Šv. Valentino dienos kilmė siekia pagonybės laikus, kiti ją sieja su krikščionių bažnyčia. Egzistuoja ir tokia versija, kad Valentino diena žymi paukščių poravimosi pradžią.
Lupekalijos šventė
Kai kurie istorikai sieja Valentino dieną su pagonybės laikais Romos imperijoje. Tais laikais vasario 14 diena buvo šventinė diena pagerbiant mitinę romėnų dievų ir deivių karalienę Junoną. Junona taip pat buvo laikoma ir vedybų deive. Nuo vasario15 dienos prasidėdavo Derlingumo festivalis, vadinamas Lupekalijos švente. Ji buvo rengiama tam, kad apsaugotų žmones nuo vilkų ir pagerbiant romėnų žemdirbystės deives Lupą ir Fauną bei Romos įkūrėjus Romulą ir Remą.
Per Lupekalijos šventę romėnų žynys eidavo į olą, kur, kaip buvo manoma, vilkė išaugino Romulą ir Remą. Pagal tradiciją žynys oloje paaukodavo ožką, kad būtų geras derlius, ir šunį – apsivalymui. Vaikinai supjaustydavo ožkos odą į juosteles, pamirkydavo aukojamame kraujyje ir nešdavosi jas į gatves bei laukus, draugiškai jomis pliaukštelėdami sutiktoms moterims. Moterys mielai priimdavo tokį gestą, nes buvo tikima, kad tai padidina jų vaisingumą. Taip pat per šventę jaunos moterys užrašydavo savo vardus ir sumesdavo į urną. Vaikinai traukdavo vardus, tuomet pora turėdavo būti kartu visus metus. Dažnai tokios poros įsimylėdavo ir sukurdavo šeimas.
Vėliau, paplitus krikščionybei, buvo atsisakyta pagoniškų papročių. Maždaug 498 metais popiežius paskelbė pagonišką šventę Šv. Valentino diena.
Legenda apie šv. Valentiną
Ankstyvoje krikščionybėje buvo paskelbti du šventieji vardu Valentinas, tačiau kai kurie teologai suskaičiuoja net septynis šventuosius šiuo vardu, kurie gyveno trečiame šimtmetyje po Kristaus gimimo ir mirė lygiai tą pačią dieną.
Romos šv. Valentinas I
Kaip pasakojama vienoje populiarioje legendoje, Valentinas buvo Romos dvasininkas, kuris gyveno valdant imperatoriui Klaudijui II. Šis valdovas įvėlė Romą į žiaurias kovas, todėl jam nuolatos reikėjo karių. Imperatorius pastebėjo, kad kariai nenori eiti kariauti, nes yra prisirišę prie žmonų ir šeimų. Klaudijus II panaikino visas santuokas ir susižadėjimus. Valentinas, romantiškos sielos dvasininkas, pasipriešino valdovo sprendimui ir slapta sutuokdavo jaunas poras. Kai ši žinia atėjo iki imperatoriaus, Valentinas buvo mirtinai sumuštas vasario 14 dieną, maždaug 270 m. po Kr.
Dėl patirtos kančios ir atsidavimo po mirties jam buvo suteiktas šventojo vardas.
498 m. po Kr. popiežius jo mirties dieną paskelbė Šv. Valentino, meilės ir įsimylėjėlių, švente.
Romos šv. Valentinas II
Kita garsi legenda pasakoja, kad Valentinas gyveno, kai krikščionybė dar buvo persekiojama. Nepaisant grėsusių žiaurių bausmių, Valentinas neišsižadėjo savo tikėjimo ir atsisakė garbinti romėnų dievus. Tai supykdė imperatorių Klaudijų II ir jis pasodino jį į kalėjimą.
Pasakojama, kad Valentinas metus praleido kalėjime. Tuo metu jo labai ilgėjosi vaikai, kurie Valentiną labai mylėjo. Jie mesdavo meilės laiškus ir gėles pro kalėjimo kameros langą. Taip paaiškinama Šv. Valentino dienos tradicija keistis atvirutėmis ir dovanoti gėles.
Taip pat pasakojama, kad Valentinas draugavo su akla kalėjimo sargo dukterimi, už kurią egzekucijos dieną karštai meldėsi. Po to mergina praregėjo, o Valentinas jai paliko užrašą ant kalėjimo kameros sienos: „Nuo tavo Valentino“, žodžius, kurie šiais laikais dažnai vartojami per Valentino dieną.
Kita legenda pasakoja, kad Valentinas galėjo būti nužudytas, nes padėjo kitiems krikščionims išsilaisvinti iš Romos kalėjimo. Toks Valentino gerumas nustebino Klaudijų II. Jis sutiko paleisti Valentiną, jei šis sutiksiąs tikėti romėnų dievais. Valentinas nesutiko išsižadėti savo tikėjimo. Tai supykdė Romos imperatorių ir jis liepė vasario 14 dieną jam įvykdyti egzekuciją.
Paukščių poravimosi metas
Viduramžiais anglai ir prancūzai tikėjo, kad paukščiai pradeda poruotis nuo vasario 14 dienos, todėl ši data pradėta švęsti kaip meilės diena.
Rašyti komentarą