„Leo LT“ dalybos – su iškapotomis akimis ir aukso kapšais (50)

Kautynes elektros ūkio ringe abi pusės – Vyriausybė ir „NDX energija“ – baigė išeidamos su maždaug 0,5 mlrd. litų pelnais, bet patirdamos didelių reputacijos ir sudužusių lūkesčių nuostolių. Tiesa, valstybė galiausiai dar liko ir akcinės bendrovės VST valdytoja.

Nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ – jau praeities šmėkla. Nuo gruodžio 4-osios šį darinį sukūrusios dvi valstybinės įmonės ir „VP grupės“ valdoma „NDX energija“ nebeturi bendrų reikalų, o Vyriausybei lieka išvalyti pripėduotą purvą – bendrovę likviduoti.

Tačiau net sutarus išardyti „Leo LT“, liko neatsakytas klausimas: kuri pusė vis dėlto iš šio sandorio išėjo pakelta galva ir kas kiek uždirbo.

Alfa.lt ir kalbintų ekspertų skaičiavimai rodo, kad abi pusės ir gavo, ir neteko daugmaž po lygiai. Vis dėlto vienas svarelis ant svarstyklių sveria į valstybės pusę: Lietuvos žinioje galų gale liko anksčiau „NDX energijai“ priklausiusi bendrovė VST.

Paskutiniojo Kainų komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio, dabar dirbančio su naujosios atominės elektrines projektu, manymu, tokia baigtis yra didelis pasiekimas po buvusios rizikos, galimos žalos ir visų spekuliacijų. „Jeigu prisimintume, kas buvo kalbama pavasarį apie arbitražą, dabar abi pusės pasielgė atsakingai, korektiškai ir džentelmeniškai“, – sakė V. Poderys.

Akis už akį

Principinė „Leo LT“ sandorio baigtis – tai 680 mln. litų valstybės kompensacija, kuri buvo sumokėta už Vyriausybei perleistas VST akcijas. Bendrovė VST buvo ta „VP grupės“ dalis, kurią ji įnešė į bendrą Vyriausybės ir verslininkų darinį „Leo LT“.

Tačiau valstybės biudžetui ši šimtamilijoninė kompensacija beveik nieko nekainavo. Ji buvo sumokėta pinigais iš „Leo LT“ kasos, kurią dar anksčiau „NDX energija“ buvo papildžiusi maždaug 600 mln. litų iš VST gautų dividendų.

Vadinasi, Vyriausybė su „VP grupe“ atsiskaitė jos pačios pinigais. Istorija pasikartojo: lygiai taip pat dar 2004 metais buvo padariusi „NDX energija“, kai privatizuodama valstybinius „Vakarų skirstomuosius tinklus“ po gudrių kapitalo pervertinimo manevrų juos iš dalies nusipirko pačių skirstomųjų tinklų bendrovės lėšomis.

Praėjus šešeriems metams, Vyriausybė, atsiskaitydama su „VP grupe“, paprasčiausiai pritaikė tą pačią schemą.

Po pusę milijardo

2004 metais valstybės biudžetas už parduotas VST akcijas iš tiesų buvo papildytas 540 mln. litų: verslininkai už pirkinį atsiskaitė, net jei dalį pinigų gavo iš pačios nusipirktos bendrovės. Vadinasi, tai ir yra ta suma, kurią per elektros ūkio epopėją uždirbo valstybė.

Tuo metu „VP grupės“ uždarbį apskaičiuoti sudėtingiau. Grupei priklausiusi VST ne kartą savo akcininkams mokėjo milžiniškus dividendus, bet taip pat turėjo didelių investicijų ar „neatsargių“ pervedimų, kaip tie 600 mln. litų į bendrą „Leo LT“ sąskaitą.

Alfa.lt šaltiniai, iš arti stebėję nacionalinio investuotojo turto dalybas ir auditą, apskaičiavo, kad, viską sudėjus ir atėmus, „VP grupė“ per šešerius metus uždirbo daugiau kaip 600 mln. litų. Tačiau šimtas milijonų šiais metais ir šimtas milijonų 2004-aisiais – ne tie patys pinigai. Be to, reikia atimti „VP grupės“ mokamus dividendų mokesčius, nemažas investicijas į užsakomąją spaudą ir teisininkus bei sunkiai apskaičiuojamą žalą, padarytą įvaizdžiui. Taigi galima sakyti, verslininkai šį projektą, kaip ir Vyriausybė, baigė su apytikriai pusės milijardo uždarbiu.

„VP grupės“ akcininkas Ignas Staškevičius buvo sakęs, kad grupė iš sandorio pasitraukė su „milžiniškais nuostoliais“.

Kodėl jie liko nelaimingi

„Leo LT“ kūrimą nuo pat pradžių stebėjęs ankstesnis Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas teigė, kad „VP grupė“, palikusi „Leo LT“, pralošė, bet kartu ir gerai uždirbo. „Žinoma, jie neišėjo su nuostoliais. Bet galėjo uždirbti dar daugiau, nes turint 38 proc. Lietuvos elektros ūkio akcijų perspektyvos buvo puikios“, – sakė jis.

Pavyzdžiui, jeigu pasibaigus krizei „NDX“ energija“ būtų sumaniusi parduoti turėtas nacionalinio investuotojo akcijas, pelną būtų skaičiavusi ne šimtais milijonų, o milijardais litų. „Aš maniau, kad jie užsispirs ir eis iki galo, nes akcijos buvo tikrai vertos. Bet turbūt nusprendė, jog geriau nebekovoti su politikais. Ko gero, „NDX energija“ sutiko su kompromisu prekybos tinklo „Maxima“ įvaizdžiui išlaikyti – ir ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje“, – svarstė V. Jankauskas.

Jo žodžiais, Lietuva po šio sandorio liko nuskriausta. „Iš šono atrodėme nekaip: buvo prieštaraujama direktyvoms, o įtarimų korupcija buvo girdėti net užsienyje“, – sakė buvęs Kainų komisijos vadovas, pastaraisiais metais dirbantis su tarptautiniais projektais.

Dar 2003-ųjų gruodį, kai buvo pasirašyta VST privatizavimo sutartis, prasidėjusi „Leo LT“ istorija pamažėl ima grįžti į pirmykštį būvį: Energetikos ministerija yra užsibrėžusi VST ir „Rytų skirstomuosius tinklus“ sujungti į vieną įmonę. Šios dvynės vienu juridiniu asmeniu buvo dar 2002-aisiais, kol A. Brazausko Vyriausybė jų neišskyrė.

Ar galėjo šių 8 metus trukusių batalijų apskritai nebūti?

„Leo LT“ pergalės ir pralaimėjimai