Šiemet minėdama Žalgirio mūšio 600-ąsias metines Lietuva kultūriniais renginiais žada siekti ne tik priminti apie save, bet ir su kitomis valstybėmis naujai pažvelgti į istoriją, o svarbiausias valstybių vadovų susitikimas šia proga vasarą turėtų vykti Lenkijoje mūšio vietoje.
„Žalgirio mūšį mes norime priminti ne tik kaip bataliją, bet ir kaip kultūrinį faktą, kad mes buvome valstybė, aktyvi diplomatiškai. Tai taip pat mums galimybė ir į vokiečius pažvelgti kitaip“, - BNS sakė užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.
Tarp Lietuvos šiais metais planuojamų renginių - istorikų konferencija kartu su mokslininkais iš Lenkijos ir Vokietijos, parodų pristatymas užsienyje, koncertai, jaunimo stovykla. Lietuviai taip pat dalyvaus tradicinėje mūšio inscenizacijoje Lenkijoje.
Anot viceministro, dėl finansinių sunkumų idėja kurti grandiozinį filmą kol kas pristabdyta, bet svarstoma apie istorinius ar animacinius serialus kartu su kitomis šalimis.
„Mąstome, kaip maksimaliai išnaudoti, kad po Tūkstantmečio dar kartą primintume Lietuvą. Kol kas koncentruojamės į daugiau akademinius, informacinius renginius, parodas“, - sakė E.Ignatavičius.
Pasak diplomato, aukšto lygio susitikimas šia proga tradiciškai turėtų vykti Lenkijoje Žalgirio mūšio vietoje, o Lietuvoje svarstoma galimybė kartu paminėti dvi svarbias liepos mėnesio datas - Karaliaus Mindaugo karūnavimą, minimą liepos 6-ąją, ir Žalgirio mūšį, kuris vyko liepos 15 dieną.
E.Ignatavičiaus teigimu, į minėjimą Žalgirio mūšio vietoje Lenkijoje jau pakviesti kaimyninių valstybių vadovai.
„Žalgirio laukas yra Lenkijoje, ir tai yra priežastis, dėl ko pagrindinis protokolinis, ceremoninis akcentas yra Lenkijoje. Nenorime dubliuoti ar leisti milžiniškų pinigų, kad nukonkuruotume tą renginį. Nemanau, kad tai būtų labai prasminga, nes tai kasmetis renginys, į kurį kasmet ir lietuviai važiuoja“, - sakė viceministras.
Pasak E.Ignatavičius, Žalgirio mūšio minėjimas yra „dingstis“ pakviesti visų kaimyninių šalių vadovus, neišskiriant ir Baltarusijos, kurios prezidentas Aleksandras Lukašenka Vakaruose ilgą laiką buvo kritikuotas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir opozicijos teisių varžymo.
„Be abejo, tokie istoriniai, simboliniai įvykiai yra dingstis pakviesti visus kaimyninių valstybių vadovus. Dabar tas kontekstas po Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos vizito į Vilnių, Baltarusijos įtraukimo į Rytų partnerystę, bendrų projektų su Ukraina pasirašymo leidžia tikėtis, kad aukštu lygiu paminėsime su baltarusiais, ukrainiečiais ir su Rusijos atstovais ir Žalgirio metines“, - sakė viceministras.
2004 - 2009 metais ambasadoriumi Vokietijoje dirbęs E.Ignatavičius pabrėžė, kad minint Žalgirio mūšį bus siekiama „išryškinti ir pozityvią Kryžiuočių ordino reikšmę“.
Anot diplomato, Vokietijoje Žalgirio mūšis neturi tokios reikšmės kaip Lietuvoje, bet ir ten nemažai žmonių domisi to laikotarpio istorija.
„Kai pavyksta įrodyti, kad tai būtų būdas naujai pažvelgti į Kryžiuočių ordino istoriją, į Rytprūsių - dabartinės Kaliningrado srities - istoriją, galimybes organizuoti bendrus renginius ar atkurti tradicijas, tai darosi įdomu istorikams, su religijos istorija susijusiems žmonėms ar kažkokiems magistrų palikuonims. Reikia tik mokėti pateikti ir įrodyti, kad mes nesieksime dar kartą laimėti to mūšio, ar parodyti, kur nugalėtojai, o kur pralaimėtojai“, - sakė E.Ignatavičius.
Pasak viceministro, prie tokio tikslo siekimo gali prisidėti ir spalį Lietuvoje planuojama istorikų konferencija, kurioje kartu su svečiais iš Lenkijos ir Vokietijos būtų siekiama išryškinti Žalgirio mūšio „diplomatinį kontekstą“.
Viceministro teigimu, pozityvių dalykų išryškinimas gali būti ženklas ir kitiems regionams - Kaukazui ar Balkanams, kad „mūšį galima minėti taikiai, kad tie mūšiai ir praeities istorijos nebekeltų naujos nesantaikos, bet atvirkščiai - jauni žmonės pagalvotų, kad mūšiai gali suartinti tautas“.
E.Ignatavičius pabrėžė, kad Žalgirio mūšis reikšmingas ir baltarusiams. Anot diplomato, nors lietuvių diskusijos su baltarusiais istoriniais klausimais yra „nelengvos“, bet mūšio metinės yra proga siekti skatinti pozityvią bendrą atmintį.
„Žalgirio mūšis yra jų tautinio identiteto atkūrimo dalis, tad iškart kyla klausimai, kokios tautybės buvo Vytautas ir kas iš tikrųjų laimėjo tą mūšį. Bet toks asmenybių dalijimas daugiau „jaunatviška liga“. Manau, diskusijos neišvengsime, bet tai yra proga pozityviai prisiminti“, - sakė viceministras.
Lietuvos vyriausybė gruodžio viduryje patvirtino Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programą, kuriai, preliminariais duomenimis, iš valstybės biudžeto bus skirta 1,4 milijono litų. Renginius taip pat planuojama finansuoti Europos Sąjungos bei rėmėjų lėšomis.
Be minėtų renginių, Lietuvoje ketinama sutvarkyti Vytauto Didžiojo paminklus, surengti tarptautines sporto klubų žaidynes, Žalgirio mūšio atminimą įamžinti monetose, Lietuvos pašto ženkle.
1410 metų liepos 15 dieną įvykusio Žalgirio mūšio metu jungtinės Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgos sumušė Kryžiuočių Ordino kariuomenę. Tai buvo vienas iš svarbiausių mūšių viduramžių Europoje, kuris sustabdė du šimtus metų užtrukusį Ordino veržimąsi į Rytų Baltijos žemes.
Rašyti komentarą