Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sveikina Vilniaus miesto savivaldybės pastangas kovoti su milžiniškomis skolomis bei mano, kad jos pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitos šalies savivaldybės.
„Vertiname, kad savivaldybė nesėdi sudėjusi rankas, neprašo paramos vien iš vyriausybės, bet pati ieško įvairiausių būdų, kaip šias problemas spręsti“, – pirmadienį po vyriausybės išvažiuojamojo pasitarimo Vilniaus miesto savivaldybėje žurnalistams sakė premjeras.
Anot jo, kai kurie sprendimų būdai yra inovaciniai bei verti diskusijų ir šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti kitos šalies savivaldybės.
Pasitarimo metu savivaldybė vyriausybės prašė į kitus metus perkelti 15 mln. litų skolos mokėjimą.
Tarp galimų milžiniškos skolos mažinimo būdų buvo įvardintas mažų žemės sklypų pardavimas jų naudotojams bei savivaldybės valdomo turto privatizavimas.
„Turime bandyti realizuoti visas galimybes, kokias tik turime. Tai ir pastatų nuoma, NT pardavimas, įmonių privatizavimas, jų valdymo efektyvumo didinimas. Tik tada turėsime tam tikrą kompleksinį sprendimą ir galimybę išlipti iš skolų“, – sakė Vilniaus miesto meras Vilius Navickas.
Jo nuomone, iš tokio kompleksinio sprendimo pajamų būtų galima padengti visas savivaldybės skolas.
„Paveldas, kurį iš senesnių valdytojų paveldėjo Vilniaus miesto savivaldybė ir kartu vyriausybė, yra daugiau nei milijardo litų vertų pradėtų projektų, kuriuos neaišku kaip baigti“, – sakė A. Kubilius.
Kaip pavyzdžius jis įvardijo vakarinį aplinkkelį, Nacionalinį stadioną bei Valdovų rūmus.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės skolos siekia apie 760 mln. litų.
Privatizavimas – neišvengiamas
Posėdyje vyriausybės buvo prašoma pakeisti privatizavimo tvarką. Šiuo metu privatizuojamų objektų sąrašą du kartus per metus tvirtina vyriausybė, tačiau, anot A. Kubiliaus, tai bloga praktika, kuri turi keistis, t. y. reikia leisti pačiai savivaldybės tarybai nuspręsti, ką reikia privatizuoti.
„Pačios savivaldybės reikalas, kokias įmones privatizuoti. Jei kalbame apie monopolinių įmonių privatizavimą, turbūt turime galvoje dalinį, kai dominuojantį akcijų paketą išlaiko savivaldybė“, – teigė premjeras.
Jo nuomone, dalinis privatizavimas turi keletą naudingų bruožų – būtų pritrauktas moderniai veikiantis privatus kapitalas, kuris leistų gerokai skaidriau ir efektyviau valdyti pačią įmonę bei iš privatizavimo savivaldybė gautų įplaukų iš biudžeto.
V. Navickas taip pat teigė, kad, norint užtikrinti sėkmingą savivaldybės įmonių veiklą, dalį jų reikia privatizuoti. Perleidus komunalines savivaldybės įmones į privačių investuotojų rankas, už komunalines paslaugas gali tekti mokėti brangiau. Meras teigė, jog kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos ir teisingos, bei priminė, kad kurį laiką Vilniaus autobusų ir troleibusų bilietai buvo pigiausi, tačiau dėl to parkas vos nebankrutavo.
Jis tikino, kad, vien keliant kainų lygį ir neįsileidžiant privačių investuotojų, nieko nebus.
„O kas užtikrins investicijas? Kainų pakėlimas dažnai tik išgyvenimo klausimas. Ar mūsų troleibusai ir autobusai atitinka modernaus europietiško miesto lygį? Tai šimtamilijoninės skolos, kurias reikia mokėti už kurą, o ką daryti su pačiu autobusu ar troleibusu? Visos įmonės turi investuoti, o ne tik užtikrinti šios dienos išgyvenimą“, – teigė jis.
Anot mero, privatizuojamų objektų sąrašas bus pateiktas artimiausiu metu. Kaip galimi objektai buvo įvardinti „Vilniaus vandenys“, sostinės kelius valanti „Grinda“, Kalvarijų turgus bei planuojama iš dalies privatizuoti troleibusų ir autobusų ūkį tvarkančias bendroves.
Savivaldybės pastato pardavimui pritaria
Premjeras nieko blogo neįžvelgė, kad savivaldybė siekia parduoti savo administracinį pastatą ir vėliau jį nuomotis.
„Matant, kaip elgiasi privatus kapitalas su savo naudojamais pastatais, kodėl yra galvojama, kad bus blogai taip pasielgus ir savivaldybei“, – teigė jis.
Kaip pavyzdį A. Kubilius pateikė „Swedbank“ centrinį biurą, kurį bankas pardavė ir dabar nuomojasi.
20 aukštų dangoraižis priklauso savivaldybės įmonei „Vilniaus kapitalinė statyba“, kuriai savivaldybė dar moka likusią pastato kainos dalį, t. y. po 8 mln. litų per metus.
Stiklinį dangoraižį sostinės Konstitucijos prospekte Vilniaus valdžia pastatė 2004 metais už 74 mln. litų, pardavusi Gedimino prospekte ir kitose miesto vietose turėtas patalpas.
Rašyti komentarą