Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai nesutinka, kad Baltijos asamblėja yra nereikšmingas trišalio politinio bendradarbiavimo formatas ir tikina, kad trijų Baltijos šalių parlamentarų susitikimuose prasideda strateginės diskusijos ir yra plėtojama politinė kultūra.
Šeštadienį Vilniuje baigėsi 28–oji Baltijos asamblėjos sesija, kurios metu buvo priimtos 4 rezoliucijos ir 3 deklaracijos. Po jos įvykusioje spaudos konferencijoje 2009 metais asamblėjos prezidento pareigas ėjęs Seimo narys Mantas Adomėnas sakė, tikįs kad šie dokumentai netaps „archyvo puošmena, o įeis į mūsų darbotvarkę“.
„Baltijos asamblėjoje dažnai prasideda strateginės diskusijos, kurios konkrečiais veiksmais virsta Vyriausybių nutarimų lygyje. Tie dokumentai nevirsta akivaizdžiai regimais veiksmai, bet pereina į Vyriausybės lygį“, – tvirtino Lietuvos parlamentaras.
Jis pažymėjo, jog yra reikalinga politinė valia, kad šie dokumentai patektų į Baltijos šalių parlamentų darbotvarkes ir pateikė pavyzdžius, kai Baltijos asamblėjos iniciatyvos paskatino bendrą trijų šalių Vyriausybių veiklą.
„Pavyzdžiui, kai Vyriausybės sprendė dėl elektros tilto iš Švedijos, pagrindas tam buvo parengtas per kalių metų darbą Baltijos asamblėjos energetikos komitete. Asamblėjoje brendo diskusijos, kurios reiškėsi bendrais politiniais veiksmai dėl „Nord Stream“ projekto“, – aiškino M.Adomėnas.
2010 metų Baltijos Asamblėjos prezidente išrinkta Latvijos atstovė Erika Zomerė, kad po asamblėjos sesijų nacionalinių parlamentų komitetams perduodamas „ne tik rezoliucijų turinys, bet ir kasdienis darbas“
„Vienas iš pavyzdžių yra socialinių reikalų komiteto darbas. Kitais šio komiteto darbotvarkė apims bendrus medicinos priemonių pirkimus ir bendrų medicininės priežiūros centrų kūrimą. Iniciatyva atėjo iš Latvijos nacionalinio komiteto ir manau, kad kitais metais pavyks šią iniciatyvą sėkmingai plėtoti ir įgyvendinti“, – sakė E.Zomerė.
M.Adomėnas pažymėjo, kad asamblėjos prezidiumas priėmė dokumentą, kuriame siūloma plėsti tiesioginius ryšius tarp Baltijos šalių parlamentų komitetų ir sakė turįs „gerą pagrindą viltis, kad Latvijos vadovavimas sutaps su žymiai glaudesniu santykiu tarp nacionalinių parlamentų nuolatinių komitetų“.
Estijos atstovas Trivimi Velliste teigė jog, Baltijos asamblėja yra „kalvė, kur plėtojama bendra politinė kultūra, o žmonės geriau pradeda vienas kitą suprasti“. Estų parlamentaras svarstė, jog šio politinio formato reikšmės klausimas yra susijęs „visuomenės požiūriu į parlamentinę veiklą“.
„Visame pasaulyje yra paplitusi nuomonė, kad politikai nėra patys garbingiausi žmonės. Pasaulyje, kuris darosi vis labiau komercializuotas, atrodo, kad žmonės nelabai domisi dalykais, kurie turi konkretų turinį, yra vaikomasi sensacijų“, – dėstė T.Velliste.
Jis pakartojo, kad „Vyriausybių darbo vaisiai yra labai susiję su Baltijos asamblėja ir jos iniciatyvomis“.
„Sritis, kurią ypač noriu pabrėžti yra saugumo sritis. 10–ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo labai svarbi rezoliucija susijusi su sovietų kariuomenės išvedimu. Aišku, situacija dabar yra pasikeitusi, bet kai Baltijos šalys siekė tapti NATO narėmis šie klausimai buvo labai intensyviai aptarinėjami Baltijos asamblėjoje“, – kalbėjo Estijos parlamentaras.
2010 metų Baltijos asamblėjos darbo prioritetais buvo įvardintas Baltijos valstybių ekonomikos stabilizavimas, strateginis bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis, jų visuomenių saugumas ir piliečių gyvenimo kokybė.
Rašyti komentarą