Politologas: svarbiausi EK pasikeitimai – nauji energetikos ir vidaus rinkos eurokomisarai (2)

Eurokomisarų portfelių dalybose esminiai Europos Komisijos pasikeitimai Lietuvai yra nauji energetikos ir vidaus rinkos eurokomisarai iš Vokietijos ir Prancūzijos. Jų atėjimas gali reikšmingai pakeisti ir Lietuvai, ir visai ES svarbių klausimų sprendimo eigą, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Už energetiką taps atsakingas Vokietijos atstovas Gunteris Oettingeris, o žinant Vokietijos požiūrį į energetikos integravimo klausimus, R.Vilpišausko teigimu, kyla klausimas, ar tai suaktyvins pačios Vokietijos veikimą šitoje srityje įgyvendinant bendrą energetikos rinką.

„Tai gali suteikti ir rimtą postūmį energetikos projektų įgyvendinimui, bet gali būti ir atvirkščiai. Kol kas yra anksti spręsti. Tai nėra nei teigiamas, nei neigiamas dalykas, bet tai tikriausiai suteiks reikšmingų pokyčių Europos energetikos politikoje. Klausimas ar čia Vokietijos interesai taps labiau europietiški, ar vis dėlto atsargumas integruojant tinklus, sudarant sąlygas konkurencijai visoje Europos rinkoje bus stabdantis veiksnys“, - BNS penktadienį sakė TSPMI vadovas.

Kitas reikšmingas pasikeitimas, pasak jo, yra vidaus rinkos ir paslaugų portfelio skyrimas Prancūzijos atstovui Michel Barnier (Mišeliui Bernje).

„Vėlgi gana prieštaringas paskyrimas ir žiūrint iš mūsų pozicijų bei prisimenant labai santūrų Prancūzijos požiūrį į paslaugų direktyvos priėmimą ir konkurencijos paslaugų srityje sudarymą. Kyla klausimas, ar prancūziškas požiūris įsivyraus šioje srityje, ar tai gali suteikti galimybę ir pačiai Prancūzijai keisti poziciją į tolesnę vidaus rinkos integraciją“, - aiškino R.Vilpišauskas.

„Prancūziškas požiūris“, jo teigimu pasireiškė gana skeptiška Paryžiaus pozicija į paslaugų rinkos atvėrimą konkurencijai. Ypač konkurencijos prancūzai baiminosi iš naujųjų ES šalių.

M.Barnier paskyrimas gali reikšti, kad „prancūziškas požiūris“, kuris siejamas su didesniu reguliavimu ir privalomų taisyklių vaidmeniu, gali būti plečiamas į visą ES. Tokiu atveju, TSPMI vadovo nuomone, ES gali kilti daug diskusijų, pirmiausia - tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.

Dar vienu prieštaringu paskyrimu R.Vilpišauskas įvardijo Rumunijai atiduotą žemės ūkio ir kaimo plėtros portfelį.

„Tai, jog rumunui skiriamas šis portfelis, viena vertus, galima manyti, kad tai bus neblogai susipažinęs su žemės ūkio politika žmogus. Kita vertus, bus rimtas klausimas, kiek ateityje bus siekiama reformuoti šią sritį. Manau, kad tai tikrai reikalinga ir apie tai seniai kalbama. Išlieka didelis klaustukas, ar tai bus padaryta“, - svarstė TSPMI vadovas.

R.Vilpišausko teigimu, galima džiaugtis dėl to, jog Estijos atstovas siūlomas vienu iš EK viceprezidentų.

„Apskritai jų sąrašas yra įdomus, kadangi išskyrus Catherine Ashton didžiųjų ES šalių atstovų tarp viceprezidentų nėra. Tokiu būdu galbūt mėginama balansuoti tarp tų portfelių, kurie paskirti Vokietijai ir Prancūzijai“, - sakė politologas.

„Iš kitų svarbiausių portfelių - konkurencijos, kuris atitenka patyrusiam ispanui Joaquinui Almuniai, kuris anksčiau buvo atsakingas už ekonominę pinigų sąjungą. Dabar už pastarąją sritį turėtų būti atsakingas suomis Olli Renas. Tai irgi mums svarbus portfelis. Manau, jog Lietuvai reikės aktyviai bendrauti su juo galvojant apie euro įvedimo aktualumą“, - aiškino R.Vilpišauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvai nuo pat narystės Europos Sąjungoje aktuali yra Europos kaimynystės politika.

„Lietuva šioje srityje rodė nemažai iniciatyvų. Šį portfelį gavęs Čekijos atstovas turėtų suprasti Rytų kaimynystės politikos aktualijas, kadangi šioje srityje Čekija irgi buvo aktyvi. Čekijos pirmininkavimo metu buvo pradėta Europos rytų partnerystės iniciatyva ir šiai sričiai galima tikėtis didesnio EK dėmesio“, - teigė R.Vilpišauskas.

Penktadienį buvo paskelbta, kokius eurokomisarų portfelius Europos Komisijoje gaus šalių narių deleguoti atstovai. Sausio mėnesį dėl Komisijos turėtų balsuoti Europos Parlamentas.