Senmergė – nesėkminga šeimos investicija? (35)

Ant viršugalvio susuktas senamadiškas kuodas, dar vienas kaktusų ar pelargonijų vazonėlis kolekcijai papildyti, keletas namuose kniaukiančių kačių ir nuolatiniai bandymai nenusileisti iki tokių niekingų padarų, kaip vyrai, lygio. Taip dažniausiai apibūdinama tipinė senmergė.

Kai Kalifornijos universiteto psichologijos profesorė Bella DePaulo paprašė 950 studentų apibūdinti vedusius žmones, jie pavartojo tokius žodžius kaip laimingas, mylintis, saugus, pastovus ir malonus. Apibūdinant vienišius, buvo vartojami žodžiai vienišas, drovus, nelaimingas, nesaugus, nelankstus ir nenuolaidus.

„Esu netekėjusi, tad tikriausiai jau turėčiau į antrines žaliavas nusirašyti. Na jau ne. Man irgi vienai gerai ir nežadu to keisti vien todėl, kad kažkas kažkam nepatinka. Beje, „senmergė“ rašau su kabutėmis, nes šito žodžio mano žodyne nėra. Jei ką, mano socialinė padėtis – PATI SAU FAINA“, – taip viename lietuviškame internetiniame portale save apibūdina 30-metė moteris.

Pasaulyje kasdien daugėja vienišų moterų, kurios tokį gyvenimo būdą pasirenka ar tiesiog yra priverčiamos rinktis. Tad kas vyksta už uždarytų šių moterų namų durų?

Kokia moteris vadinama senmerge?

„Senmergė reiškia moterį, kuri išlieka merga. Ji neturi ne tik santuokos, bet ir vyriškio, draugo ar vaikino. Dažniausiai senmergės sąvoka turėjo neigiamą atspalvį, nes patriarchalinėje visuomenėje moteriai buvo svarbu sukurti šeimą ir pratęsti giminę. Moteris, kuri to nedarė, šeimos akimis buvo nesėkminga investicija. Aplinkiniai apie senmerges kurdavo pašaipias alegorijas, apibūdinimus, kad jos neva visos eina iš proto, turi keistumų, visos davatkos ir t. t.“, – Alfa.lt aiškino psichologas Olegas Lapinas.

„Anksčiau, Puškino laikais, rašyta, kad jau aštuoniolikmetė mergina yra pavargusi senutė. Laikui bėgant, priklausomai nuo gyvenimo intensyvumo, nuo to, kokį požiūrį į vedybas ir karjerą formuoja tam tikrų socialinių sluoksnių lyderiai, keičiasi požiūris į senmerges“, – jam antrino psichologas Raimundas Alekna.

Pasak O. Lapino, šis žodis galutinai neišnyko, nes pačios moterys, nesulaukusios vaikų ar nesukūrusios šeimos, vadina save senmergėmis. „Visuomenė šiais laikais šiek tiek liberaliau žiūri į tai, kadangi moters galimybės socialinėje srityje yra platesnės – jos gali būti prezidentėmis, ministrėmis. Galima sakyti, kad visuomenėje neliko senoviškai mąstančių žmonių. Yra tokių, kurie sako, kad tokių, kaip senmergė, nėra, tiesiog jos pasirinko skirtingą gyvenimo kelią“, – apie vienišas moteris kalbėjo psichologas. Jo nuomone, moteris nebeprivalo vykdyti vieno vienintelio gyvenimo scenarijaus, ji turi teisę būti menininke, politike, meiluže, laume, ragana ir t. t.

Kritiškesnę nuomonę šiuo klausimu pareiškė Lygių galimybių plėtros centro projektų koordinatorė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič. „Ši sąvoka (senmergė – aut.) dar vartojama, bet turi aiškią negatyvią konotaciją. Senbernis pas mus yra retai vartojamas, nes jį sunku ir atpažinti. O senmergę lengva – išduoda pavardė ar žiedas ant rankos. Prisiminkime neseniai vykusią diskusiją dėl neutralių moterų pavardžių. Garbūs akademikai surašė raštą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei, kurio esmė buvo, kad moters moralumas yra susijęs su pavarde. Jeigu toks požiūris dar egzistuoja XXI amžiuje, reikia kuo greičiau jo atsikratyti. Moteris yra toks pats žmogus ir pilietis, turintis tokias pačias teises bei pareigas, todėl atsiliepti apie tam tikrą moterų grupę negatyviai vien dėl jų vedybinio statuso, tai yra ne tik, kad neetiška, bet tai jau pažeidžia žmogaus teises“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovė.

Pasak psichologo O. Lapino, vienišas moteris galima skirstyti į grupes. „Pavyzdžiui, miestietė maždaug 30–50 metų: dažnai ji turi vieną vaiką, gyvena bute, gerina savo materialines sąlygas, ji gali sau leisti porą kartų per metus važiuoti į užsienį pailsėti. Gal ji kartais pasvajoja apie kažkokią meilę, gal su bendradarbiu turi kažkokių santykių, ji taip pat sportuoja ar medituoja. Jeigu jūs paimsite kaimo moteriškę, ji dažniausiai bus našlė, nesportuos, bet gal skaitys. Dažnai jos po truputį nusigeria. Yra daug vienišų moterų, kurios save ištirpina alkoholyje. Jeigu tai yra dvidešimtmetė studentė, ji tai turi, tai neturi vaikino, galbūt galvoja apie darbą ar studijas užsienyje. Visos šitos moterys neturi vyrų, bet jos gyvena tokį gyvenimą, kokį gali sau leisti šiuo metu. Be abejo, jos svajoja apie tai, ko joms trūksta. Nemanau, kad yra bent viena, kuri dievintų vienatvę ar vienišumą“, – dar kartą savo nuomonę pareiškė psichologas.

Senmergė ar viengungė?

O. Lapinas mano, kad Vakaruose vartojamas žodis viengungė gerokai skiriasi nuo sąvokos senmergė. „Manau, kad į žodį senmergė visuomenė sudeda daugiau charakterio bruožų“, – teigė psichologas.

Pasak jo, moteris, kuri gyvena ne santuokoje, bet turi gyvenimo draugą, nevadinama senmerge. „Jeigu anksčiau neištekėjusi moteris buvo laikoma senmerge, tai dabar, jei moteris veda bendrą ūkį, gyvena su vyru, ji nevadinama senmerge“, – toliau pasakojo pašnekovas.

Kodėl moterys renkasi vienatvę?

Psichologas R. Alekna atskleidė, kad didelę įtaką moters norui likti vienišai turi tai, kokie santykiai buvo tarp tėvų. „Jeigu žmogus yra užaugęs traumuojančioje aplinkoje, jis paprastai ieško to, kas tai patvirtintų ar paneigtų. Jeigu gyvenime susiklosto tam tikrų situacijų, kartais patvirtinančių gyvenimo poroje įsivaizdavimą, kad vyrai yra ne patys geriausi partneriai, galiausiai tai lems, kad žmogus nustos ieškoti gyvenimo draugo“, – psichologines subtilybes aiškino specialistas.

„Moteris statistiškai yra labiau išsilavinusi už vyrą. Nuo pat mažens siekia mokslų, nori daryti karjerą ir įsitvirtinti visuomenėje, tad bet kokio santykio nereikia – reikia tikro partnerystės santykio. Jeigu jo neranda, gyvenimas su bet kuo laimės nepridės. Nenoriu sumenkinti šeimos statuso, bet jei pažiūrėtume smurto prieš moteris atvejus, šeima daugeliu atvejų yra pati nesaugiausia vieta moteriai“, – pavyzdžius vardijo Vilana Pilinkaitė-Sotirovič. Pasak jos, kiekvienas žmogus pasirenka, kaip jam gyventi, ir negalima jam primesti savo nuomonės.

Vienišos moterys nelaimingos ir nesaugios

„Esu senmergė iki kaulų smegenų. Šitą savo apsisprendimą viešai visai giminei paskelbiau, kai man buvo 16 metelių, tada visi labai juokėsi, nes jau tada vyriškos lyties atstovų dėmesio buvo nemažai, bet jau praėjo daugiau nei 10 metų ir kažkaip nebesijuokia giminaičiai. Mano giminėje nė viena ilgiau nei 23 metus neištempė netekėjusi, taigi jų požiūriu aš esu visiška senmergė. Bet taip pat žinau, kad daugelis jų man pavydi mano dabartinio gyvenimo“, – rašo kita portalo lankytoja.

Su tokia vienišų moterų deklaracija psichologas nesutinka. „Žodis laimingas gali reikšti ramiau ar mažiau problemų. Yra moterų, kurios jų patyrė su vyrais ar vaikinais, todėl mano, kad geriau neturėti nieko. Tai yra netiesa. Jų (moterų – aut.) kūnas nenustoja gaminti estrogenų, gimda ir toliau kiekvieną mėnesį išskiria kiaušinėlius, todėl negalima sakyti, kad nėra potraukio. Moters prigimtis kaip ir vyro. Aišku, vyrai gali eiti į erotinius masažus, turėti atsitiktinių lytinių santykių, bet tai yra tuščia ir didelių malonumų neatneša. Todėl ir tie, ir anie pradeda svajoti apie kažką pastovaus, artimo bei jaukaus“, – paaiškina O. Lapinas.

Pasak psichologo R. Aleknos, žmogus dažnai neigia daugelį dalykų ir pripažįsta, kad vienišas žmogus labiau pažeidžiamas ir nesaugus: „Puikiai žinome, kad šeimoje atsitikus kokiai nors bėdai, pavyzdžiui, kai vienas narys netenka darbo, galima padėti vienas kitam. Įsivaizduokite, kad žmogus yra vienišas, netenka darbo, praranda pragyvenimo šaltinį... Ar jis gali jaustis saugus?“

Kaip teigė psichologas, žmogus yra socialinė būtybė, užaugusi šeimoje, todėl jei jis užaugo psichologiškai tinkamoje aplinkoje, šeima jam yra vertybė.

V. Pilinkaitės-Sotirovič nuomonė kardinaliai skyrėsi nuo psichologų, tvirtinančių, kad moteris nebus laiminga viena. „Ar vien tai, kad moteris yra ištekėjusi ir turi krūvą vaikų, ji nuo to laimingesnė? Jeigu mūsų visuomenė netekėjusią moterį priimtų kaip visavertę, nebūtų net tokių interpretacijų.“

Vyras – svajonių jaunikis, moteris – senmergė

Ne kartą žiniasklaidoje vyresni nei 30 metų žymūs vyrai buvo vadinami svajonių jaunikiais. Kad moteris būtų pavadinta svajonių jaunąja, neteko girdėti turbūt niekam.

„Apie svajonių jaunikį kalbama tuo atveju, jeigu jis yra materialiai apsirūpinęs. Jeigu jis yra niurgzlys, nepatenkintas viskuo, kaip kad dažnai būna charakterizuojami senberniai, nemanau, kad tai yra svajonių jaunikis“, – teigė R. Alekna.

Motinystės instinktas

Daugelis teigia, kad ir kaip moteris stengtųsi nustelbti motinišką instinktą, tačiau anksčiau ar vėliau jis išlenda.

„Tai dar kartą paliudija, kad žmogus negali būti saugus vienas. Vaikai asocijuojasi su tam tikra paguoda senatvėje, su rūpesčiu. Instinktyvus noras turėti vaiką parodo, kad pačiam žmogui reikia globos, šilumos, meilės, kurią jis planuoja skirti vaikui“, – Alfa.lt teigė R. Alekna.

Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, kalbėdama apie motinišką instinktą, sakė, kad šiais laikais vienas žmogus gali puikiai išgyventi vienas. Jam nereikia vaikų, kad padėtų dirbti ar prižiūrėti senatvėje. „Nuomonė, kad moterys negali be vaikų, – lyčių nelygybė. Tai individualus kiekvienos moters reikalas. Paklauskite prezidentės Dalios Grybauskaitės, ar dėl to, kad ji neturi vaikų, jos gyvenimas prastesnis? Ar ji jaučia, kad be vaikų negali išgyventi? Abejoju...“ – savo nuomonę dėstė dvi dukras auginanti moteris.

Senmergės – geresnės darbuotojos

„Darbdavio akimis moteriškė, kuri neis motinystės atostogų, neišgyvens didelių dramų, yra geresnė darbuotoja. Tokios moterys yra patikimesnės darbuotojos, nes jos atsiduoda darbui labiau nei kitos. Ir finansine, ir ekonomine prasme jos naudingesnės, nes nereikia pašalpų ir t. t.

„Moterys, auginančios mažamečius vaikus, darbo rinkoje patiria dviguba stresą. Kadangi jai primesta funkcija rūpintis vaikais, siekti karjeros yra sudėtingiau. Namų ruošos darbai taip pat gula ant moters pečių“, – apie moterų pareigas kalbėjo Lygių galimybių plėtros centro darbuotoja.

Pašnekovė nesutiko su nuomone, kad vienišos moterys geresnės darbuotojos. Pasak jos, vienišė irgi turi savo gyvenimą, pomėgių. „Kodėl ji turi laiką leisti darbe?“ – klausė V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Vis dėl to pašnekovė pripažino, kad vienišos moterys turi daugiau laiko, kurį gali skirti kvalifikacijai kelti.