Kaip reaguotumėte, jei kartą pravėrę vienos ar kitos įstaigos duris sužinotumėte, kelintą kartą lenkiate žemyn durų rankeną? O gal jums patiktų durys, į kurias pabeldę galėtumėte sukelti žemės drebėjimą? Na, arba labai mažą naminį drebėjimą? Greičiausiai pamėgintumėte duris atverti arba į jas pabelsti dar sykį, kad įsitikintumėte, ar nesapnuojate. Sostinėje jau kitą savaitę penkiose miesto vietose žmonės duris varstys po kelis kartus, kad įsitikintų, ar nemeluoja jų akys ir ausys.
„Kalbančios durys“ – taip vadinasi dar vienas nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vizualiųjų menų programos projektas, kurio autorius ir sumanytojas – dizaineris Julijonas Urbonas.
„Norisi pasidžiaugti, kad VEKS programoje yra nemažai projektų, kurie verčia žmones tapti kultūros dalimi. Jie ragina apsidairyti, pasidomėti, nustebina, sudomina ir įtraukia“, – tvirtino VšĮ VEKS direktorius Rolandas Kvietkauskas.
„Sakyčiau, kad čia greičiau dizaino ir architektūros projektas, kuriuo norima kritiškai pažvelgti į dizaino ir architektūros problemas“, – pasakojo projekto autorius.
Rugsėjo 25 – spalio 6 dienomis mieste „prabils“ penkerios durys: Vilniaus miesto savivaldybė džiaugsis demokratiškomis durimis, „Skambančios durys“ atsiras Muzikos ir teatro akademijoje, „Dvejojančios durys“ atiteks Visų Šventųjų bažnyčiai, „Skaičiuojančios durys“ pasitiks „Šiuolaikinio meno centro“ lankytojus, o „Durų įvykių dirbtuvėse“ atsiras „Durys, sukeliančios žemės drebėjimą“.
Visų Šventųjų bažnyčioje lankytojų lauks neįprastos durys. Veidrodžiais atspindėdamos jas supančią aplinką jos pačios savaime suksis, varstysis. „Durys tarsi šoks, judės, bet priėjus arčiau nei per keturis metrus, mechanizmas savaime atsijungs – pasakojo J. Urbonas. – Tai ir dėl saugumo, ir tam, kad neišnyktų iliuzija.“ Anot dizainerio, arčiau priėję žmonės tiesiog išgirs, kad duris varsto mechanizmas. Jis nebijo išgąsdinti žmonių – išgąstis, pasak J. Urbono, būtų vienas iš efektų.
Dar vienos durys, kurios galėtų tapti netgi alternatyva įprastam durų skambučiui, yra „Žemės drebėjimo durys“. „Pabarbenate į duris, o durys seka barbenimo stiprumą, intensyvumą ir persiunčia jį į kokį norite objektą, kuris atkartoja barbenimą, – aiškino durų veikimo principą dizaineris. – Drebėjimo lygį galite patys pasirinkti. Yra tokie varikliai, kurie gali visus namus sudrebinti.“
Vilniaus miesto savivaldybės pagrindinis įėjimas bus papuoštas „Demokratiškomis durimis“. Kiekvieną dieną žmonės balsuodami įvertins savivaldybės darbo demokratiškumą dešimties balų skale, o pagal vertinimų vidurkį durys nuspręs, kiek reikia prasiverti. „Tai sąsaja su Šiaurės Amerikoje naudojama „atvirų durų“ politika: viršininkai arba aukštesnio rango pareigūnai atsirado duris, o tai reiškia, kad bet kuris žemesnio rango darbuotojas gali ateiti pasikalbėti, peikti, girti, siūlyti ir taip toliau. Tai labai praktiška. Įsivaizduokite, jei Seime būtų vien tokios durys: vieną dieną Seimo nariai galbūt net neišeitų ar neįeitų į savo darbo vietas“, – juokėsi dizaineris. Anot jo, dalį dienos veiksiančios „Demokratiškos durys“ jau tada, kai demokratiškumo indeksas sieks penkis balus ir mažiau, sunkiai įleis lankytojus.
„Šiuolaikinio meno centre“ įsikurs lankytojus prisimenančios ir juos skaičiuojančios durys. „Ties slenksčiu ir ant durų įtaisyta sudėtinga sistema leis jums žengti į ŠMC ir iš karto pasakys, kelintą kartą būtent jūs ateinate į centrą“, – aiškino J. Urbonas. Anot jo, daug kur panaši sistema naudoja atpažinti ieškomų žmonių veidams, man ji prisimena kiekvieno unikalius veido bruožus. Anot dizainerio, šios durys technologiškai pačios sudėtingiausios.
Muzikos ir teatro akademijos durys kiekvieną savo lankytoją pasitiks ypatingu, tik jam skirtu muzikos skambesiu. Tie, kurie durų nevarstys, galės atsisėsti tiesiai priešais Muzikos ir teatro akademiją ir pasiklausyti, kaip nuolatiniai lankytojai, kurių yra keli šimtai, groja durimis. „Britų kompanija man davė specialius garsiakalbius, kurie – gana neįprasti. Įprastiniai garsiakalbiai patys skleidžia garsą membranomis, o šie paverčia objektus, prie kurių yra pritaisyti, garsiakalbiais, – tvirtino J. Urbonas. – Durys pačios taps instrumentu.“
Nuo durų atidarymo greičio, jėgos, patraukimo priklausys, kokią muziką išgirs Muzikos ir teatro akademijos lankytojai. Apie skambėsiančios muzikos stilių J. Urbonas taip pat negalėjo daug pasakyti. „Buvo paskelbtas konkursas ir savo sukurtas kompozicijas man atsiuntė ir Lietuvos, ir užsienio šalių kompozitoriai. Savo 30 sekundžių kompozicijas durims atsiuntė britai, italai, japonai, korėjiečiai, Rytų Europos šalių muzikantai, – pasakojo idėjos autorius. – Stiliaus nepasakyčiau, nes tai – interaktyvi muzika.“
Paklaustas, su kokiais sunkumais susidūrė siūlydamas savo „kalbančių durų“ idėją valdininkams, J. Urbonas juokėsi, kad sunkiausia buvo susitarti su bažnyčių vadovais. „Kai kurie net neišklausę to, ką noriu pasakyti, stumdavo mane lauk“, – kvatojo dizaineris. Bendra projekto sąmata – 43 tūkstančiai litų, o „Kalbančios durys“ mieste lankytojus pasitiks rugsėjo 25 – spalio 6 dienomis. Paklaustas, kodėl taip trumpai vilniečiai galės džiaugtis durimis, J. Urbonas tvirtino, kad taip yra dėl to, jog durys reikalauja nuolatinės priežiūros: „Reiks visą laiką lakstyti ir žiūrėti, kaip viskas veikia, ar viskas gerai.“
Vis dėlto įsisukęs į darbų sūkurį dizaineris negalėjo pasakyti, ar dar yra durys, kurias norėtų sukurti. „Net nepagalvojau apie tai, visiškai neliko vietos“, – šypsojosi jis.
Iki pat spalio 6 dienos „Daiktų viešbutyje“ galės apsilankyti smalsuoliai, norintys sudalyvauti „Durų įvykių dirbtuvėse“. „Čia bus galima užsakyti visas įmanomas durų paslaugas, pavyzdžiui, durų tiuningą arba kokį nors „atsitiktinį barbenimą“. Tada kartą per savaitę jums nežinomu laiku ateitų užsakyti žmonės, pabarbentų į duris ir pabėgtų. Arba būtų galima išmokti durų etiketo“ – kvietė užsukti dizaineris ir projekto autorius.
Rašyti komentarą